“Žmonės, kurie nežino istorijos, visada išlieka vaikais”, pasakė kažkoks romėnų plepys. Aš - ne vaikas, aš žiūrėdamas “Klausimėlį” juokiuosi, aš žinau, kad Steponas Batoras 1893 m. vasario 6 d. paskelbė Lietuvos nepriklausomybę ir ta proga Elektrėnuose atidarė pirmąjį šalyje kino teatrą. Praeitą penktadienį (10.24) “Karolinos” klubas, seniausias klubyno dalyvis, šoko trypė savo šeštąjį gimtadienį. Man per barzdą nevarvėjo, burnoj neturėjau.
Uolūs A. Višinskio skaitytojai žino, kad šitas šlykštynė yra ankstyvas lankytojas. Ateina vos ne pirmas ir vėpso išdribęs į besirenkančius ir ramiai laukia vidurnakčio, kai linksmybės pradeda virti. “Karolinoje” (www.karolina.lt), kuri giriasi per 6 metus pusę milijono svečių suskaičiavusi, tas grafomanas buvo 23 val., o ten jau išsirikiavus deficito verta eilė. Mėgstantys vokiškus akcentus tokias dar vadina anšlagu. “Šaunu (versta iš lietuviško “z*j*b*s”), daug žmonių!” - gresiančiu ištirpimu minioje džiaugiasi mergina, jos akyse blizga hole pakabintas “disko” gaublys. Atlikęs keletą aikido ir kungfu veiksmų, sugebu rūbininkei atiduoti striukę ir ištirpstu istoriškai vertingo (Vytautas Landsbergis dabar, beje, irgi istoriškai vertingas) klubo šurmulyje.
Klubo direktorė Sigita Vozbutienė vėliau kuklinsis: “Istoriškai vertingi - gal skamba per daug pompastiškai, tačiau jaučiamės įnešę savą supratimą ir pridėję savo ranką prie klubinio verslo moralumo”. Ką tai reiškia? “Tai reiškia, kad griežtai kontroliuojama, kad į klubą nepatektų nepilnamečiai, kad nebūtų rodomos meniškai bevertės programos, kad jaunas žmogus praleistų vakarą kultūringoje aplinkoje ir laimingas išeitų iš vakarėlio”.
Citata baigiasi, vėl užplūsta “Express hall” (Ekspreso salės) šurmulys, kuris užmuštų suomį, estą ir konfūzintų latvį. Salės pavadinimas dar greitesnis nuo zebrišku raštu išmargintų sienų, sienoms dera zebromarškiniai barmenai. Mane aptarnaujantis, kadaise “Terminalo” personale matytas, amžino vaikio tipo (http://www.comicgate.de/gfx/whatever/spidey05.jpg) jaunuolis tik ir laukia, kol paklausiu kokios nesąmonės (http://www.omni.lt/index.php?base/z_121572). Pasiimu alaus tradicinio penkialitinio, rinkoje dominuojančio, ir juokauju tylėdamas.
Renkuosi dominuojantį, nes visada esu su stipriausiais, tokiais kaip tas raumeningas nelaimėlis (http://www.bodybuildingcompetition.com/bodcover.jpg) iš reklamos ant staliuko. Vargšui nuo krūtinės nuslinko visi plaukai. Paskui ir iš palubėse kabančių ekranų, transliuojančių tiesioginius reportažus nuo kitoje salėje esančios scenos, tokie patys socialiai remtini pradeda lįsti, bet Mildažytė su “Bėdų turgum” nepasirodo. Vaikinai netoli mano laikino štabo raumeningiesiems pritariamai švilpia ir ploja. Kai scenoje būna neraumeningi besiraivantys vaikinai tik su “plavkėm”, jie paniekinamai pradeda vardyti žinomus naminius paukščius (http://www.johnmclean.co.nz/images/rooster.jpg). Pasirodo, kad raumeningieji pristato renginį remiančius maisto papildus. Man jų nereikia, aš ir taip 120 kg išstumiu.
Be raumenų, scenoj dar šoka ir padavėjos, dar šoka ir barmenai. Turiu tik pusmečio polonezo (kadaise kultinio šokio) patirtį, bet vėliau matau, kad scenoje buvo rimti kandidatai į mėgėjus, kurių meniškesnis pasirodymas sukelia audringą publikos pasyvumą. Vėdėjas sako “Kur jūsų rankos?”. Jos ant veido, aš verkiu dėl jo laukiančios ateities. Bet gramatikos pradmenis jis turi: dažnai klubą apiberia aukščiausio laipsnio būdvardžiais. Ir dar šiuolaikiškas: entuziastingai sušunka “Geras!”. Publikai įdomu kaip prie televizoriaus pietų metą.
Kai kurie vaikinai negali atsigauti po raumeningųjų, matytus filmus prisimena: susitinka du žvilgsniai, vienas trunka akimirka ilgiau, nei reikia. Čia prasideda poezija su reklaminiais šūkiais “Makštis tam asilui!”, rimavimas kažko apie moteris, motinas ir žmogaus anatomiją. Du individai, iš kurių vėliau vystysis primatai, iš kurių vėliau vystysis žmonės, šiaušia keteros plaukus ir kažką kriuksi. Renkasi ir kiti iššūkį priėmusios komandos nariai, tačiau tai tikriausiai tik patrankų mėsa: stovi aplink staliuką, rankas į kišenes susikišę, gūžčioja netvirtai pečiais. Jie šiandien dar papildų nevalgė ir šiaip “tricus” pasitempę.
Bet atsilaisvina staliukas ir aš sutelkiu dėmesį jam užkariauti. Manyje Vytauto Didžiojo ir Algirdo genai, ne kitaip. Sėdžiu vienas ir tyliu, nes su balsu galvoje sutariu ir be žodžių. Čia prisėda dar dvi porelės ir apie tą patį tylim jau penkiese. Jiems labai nesižiūri vienas kitam į akis, jų akyse kūrybinė kančia, bet nieko ilgesnio nei blogai artikuliuotas sakinys nesukuria. Taip praposėdžiaujam apie 20 minučių, kol viena mergina paprašo manęs pasikeisti vietomis su jos palydovu, kad galėtų sėdėti šalia. Kas paneigs, kad lietuviai kantrūs? Dėl to ir valdžia pas mus rami.
Neturiu kur kišti kitos klubo direktorės citatos, tai metu čia. Apie padėtį rinkoje gimstant klubui: “1997 m. ruduo, palyginti su dabartiniu laikotarpiu (regis, tuoj bus kiekvienam vilniečiui po klubą), klubų versle buvo tarsi tuščias laukas. Buvome tik mes, “Indigo”, “Angaras” ir “Ultra”. Tačiau visi šie klubai buvo nedidukai ir miesto centre, o mes - gigantiški ir užkampyje. Likimas taip lėmė, kad mes išsilaikėme visus šešerius metus, o tai labai ilgas laiko tarpas klubiniame versle”.
Na, dabar išjunkit šias žinias, kitas kanalas rodo nuotykius, kuriems “Oskaras” per menkas. Ilgą laiką šnairavau į “Nostalgy hall” (Nostalgijos salė) durų pusę, kur paprastai valgant geriant prie didelių plačių stalų puoselėjamas ilgus metus brandintas santūrumas. “Uždaras vakaras”, teigia lapas ant durų. Tikri vyrai eina ten, kur negalima, ir manęs net septynių tautų armija nesustabdys.
Viduje tuščia, tik kažkur gilumoje girdisi balsai. Mane, dar nespėjusį suregzti plano, užklumpa padavėja ir grasina apsauga. “Jeigu muš - kvieskit”, - raginu. Barmenas su amerikietiška vėliava papuoštais šortais stumia mane į nugarą link durų ir pedagogiškai klausinėja, kas man neaišku. Viskas, ko aš noriu, yra tiesiog menkas skandaliukas: “Trenk man, viskas susitvarkys”, kelis kartus siūlau artistiškai besiskeryčiodamas. Kliento noras čia tradiciškai yra įstatymas: išstūmęs mane pro duris ir dar kartą pasitikslinęs jis trenkia man kažkur į pašonę. Aptarnavimas prastas, man net adrenalinas neišsiskyrė, tik susimakalavęs alų išpyliau, už tai “Karolina” man penkis litus skolinga.
Čia dar salių yra? “Light hall” (Šviesos arba lengvumo salė) grojamas hiphopas ne hiphoperiams. Hiphopas tiesiai iš televizoriaus, kuris jau ir progresyviausias šokio technologijas įdiegęs: mergina atsisuka nugara į partnerį ir karštai prigludusi klubus įmantriai suka. Pažiūrėkit kokį repo klipą, nu. Aš matęs, kad reikia ranką kelt į viršų, tad taip ir darau pagal 50 Cent, Dr. Dre su Snoop Dogg ir pagal Beyonce.
Mano ritmo jausmą sutrikdo dvi nevietinės, užpuolančios mane unikaliu, vienetiniu, sezono madų nepaisančiu žavesiu. Pagaunu jas prie staliuko. Aš visiškai pasiruošęs stojimui į ES, aš labai vertinu teisę rinktis, klausiu “Kaip jus kabint: rodant jėgą ar protą?”. Pradžiai pakanka į klausimą “Škėma?” atsakyti “Balta drobulė” ir pasirodo, kad merginos gerai išmokusios direktyvas (jos šypsena priverčia pamiršti asmens kodą). Patikrina mano dantis, sukritikuoja šukuoseną (jos švelniai bronzinis kaklo išlinkimas sutrypia mano blaivų protą) ir maivydamosi purkštauja, kai aš, skaidrios politikos šalininkas, pareiškiu, kad ieškau analinio sekso, bet net nebando apsimesti įsižeidusiomis. Byra mano siužetas, žlunga sakiniai, kalbos padargai veikia savarankiškai (jos lūpos mane verčia asocialiu gyvuliu). Užteks. Gana. Manęs dar laukia pagrindinė šokių aikštelė.
Pagrindinė šokių aikštelė (pusę kar… visą karalystę ir visus struktūrinius fondus už jos juoko simfoniją) yra duobėje. Ten grojama energingesnė muzika ir (kaip man pasivogt jos kvapo?) ten šoka žmonės, ten kai kas lipa ant scenos. Ten dar kažkur pasislėpęs diskžokėjas. Šviečia (kur tas Mefistofelis, kai jo reikia?) šviesos, yra blondinių, yra brunečių.
Vakarėlyje niekam neprireikė greitosios pagalbos.
Šeštadienį pabudęs ilgai žiūriu į lubas ir nežinau, kaip pajuokauti (jos ekstravagantiška šukuosena, jos švelniai bronzinis kaklo išlinkimas, kaip pasivogt, taigi galėjau, reikėjo tik, jos lūpos, būčiau pasakęs).
