Ryškiai kažko prisiuostęs Laikas eina, bėga, skuba, paukščiai palieka gimtus kraštus, o smilkiniai žili žili. Nesenstanti sveikinimų koncertų vedėja su kiekvienu posmu traukia iš mano akies po ašarą. Matydamas savo nuotraukėlę raudu. Nuotrauka visada liks jauna. O jeigu būtų atvirkščiai! Jei visada jaunas galėčiau likti aš, o nuotrauka pasentų! Aš toks jaunas, o jau toks senas. Šiandien (08.06) sukanka metai nuo pirmosios palaidūno kronikos.
Ir lieka vienas mėnuo iki naujojo sezono pradžios.
Palaidūnizmas per metus spėjo palikti savų pėdsakų: moku sąmoningai išplėsti arba sutraukti vyzdžius, sužaibavus fotoaparatų blykstėms nevalingai iškeliu rankas į viršų ir pradedu klykti bei galiu atmintinai padeklamuoti (unc, unc, tyk, tyk) legendinių “Deep Dishų” Toronto miksą. O viskas prasidėjo nuo nekaltos sidro stiklinės klube “Intro:” (http://www.omni.lt/index.php?base/z_114659) (stoja gūdus daugtaškis, įtemptai čeža perverčiamas puslapis). Intro klube “Intro:”. Och!
Iš Dailės akademijos įsčių kilęs, pasisekusiu vakarėliu “Never skip intro” dar nepamenamais 2001 m. griausmingai prisistatęs ir prestižinėje Maironio gatvėje užaugęs “Intro:” padarė keberiokšt. Nors klubas orientavosi į snobiškąjį jaunimą, susipratusį, kokio organo nori, ir turintį polinkių į aštresnę šokių muziką bei konceptualius menininkų veidus, tačiau... Lenkiu pirštus. Veiklą pradėjo gegužės mėnesį, kai žmonės jau gali ne tik klube, bet ir lauke pamiegoti gali. Tikriausiai dėl pinigų stygiaus visiškai baltas minimalistinis ir lounge’inis interjeras liko neišbaigtas, gūdus ir baidantis. O tiksline auditorija buvo visi.
Klubas tapo kultūrinių mažumų katilu: be šiai vietai įprasčiausių d’n’b, techno ir eksperimentikos ypatingosios čia vaidenosi gotai, mūsų katėm rūpinosi pankai-neohipiai, kriokė metalistai, linksėjo paprasti hauseriai, rankas į orą dėjo rimuotojai ir deklamuotojai, su atlapotom trečiom akim lakstė psichodelikai transeriai ir ropinėjo banalūs studentai (patraktuokime kaip vieną subkultūrų). Kad klubas ir būtų klubas, jam reikia branduolio, nuolat sugrįžtančių žmonių. O tokia politika padarė klubą prostitute, tiesiog nuomojama sale, ir nors vadovybė lindo į visus prieinamus informacijos platinimo kanalus, darė dvigubus išradingumo kūlvirsčius, vis tiek buvo priversta bent porą kartų per paskutinį sezoną pranešti apie krypties pasikeitimą (po kurio niekas iš esmės ir nepasikeisdavo), kažkas nepilnamečių klubu išvadino ir prilipino, o galiausiai viską vainikavo sekmadieninės programėlės vaikams “Multi šou”. Mažoji L., pagauta įkvėpimo, visą naktį grieždama dantimis žaidžia su lėlėm “diskotekas”.
Be abejo, būta driokstelėjimų. Klubas lūžo, apsaugininkai verkė, kai vyko keistai salsvai kvepiantis “Ragga in da Jungle pt.2” ir dramenbaso renginys “Metro”, kuriame dėl skaudančios ausies nedalyvavo pati negražiausia žvaigždė Technical Itch. Dėl bendrų stikliukų su menininkais “Intro:” rengė snobais aplipusių “Elektrodienų” (daugiausia elegantiškų moterų vienoj vietoj! Nežinau, ką darau! Viešpatie, žinau - tu man neatleisi!) pratęsimus su e. žvaigždėmis. Ir net du kartus rengė politizuotus, antipaksinius vakarėlius (http://www.omni.lt/index.php?base/z_137686).
Pabursiu iš mažų tuščių maišelių: kitais metais tikėkimės neką mažiau deklaratyvumo ir tokio pat chaotiško tvarkaraščio.
O A. Višinskis, narciziška ir pigaus populiarumo ištroškusi asmenybė, klube gašliai kando vienai gotei į nugarą, kol jai ant kelių ilsėjosi jos vaikinas, (http://www.omni.lt/index.php?base/z_132967) ir nebyliai terorizavo apsaugininką, kai šis pabandė apkraustyti iš tualeto einantį A. Višinskio kompanioną (http://www.omni.lt/index.php?base/z_158934).
“Intro:” nesėkmę iš dalies lėmė ir tai, kad iš pradžių buvo nusitaikyta į techno ir ko. mėgėjus, gan mažą ir nepinigingą rinką, jau tūnančią klube “Vault”. Romų (tai tokie čigonai) kaimynystė Subačiaus gatvėje, net neimituojamas komfortas, ant sužalojimo ribos balansuojantis garsas ir dėl deguonies trūkumo neužsidegantys žiebtuvėliai. Toks tikėjimas - “Underground and proud”.
Kartais rodėsi, kad vadovybė svaiginasi tuo žodžiu “undergroundas” ir todėl pamiršo, kad tai tik dar viena rinka, nesistengė pritraukti naujų žmonių. “Vaultą” galima vadinti klubu, tačiau nusistovėjęs vanduo pradėjo skleisti nemalonų kvapą ir antroje sezono pusėje publikos susirinkdavo vis mažiau. Sėkmingiausi renginiai buvo pragmatiškiau į gyvenimą žiūrėjusios “Techstylism” komandos ciklas “Industria” ir kultinis, bet paskutinis “Rocketshop”, nesuprasi, kiek legali bendra techno rato fiesta apleistuose kariniuose objektuose. Šį rudenį žiaurieji elektrikai net krypuodami iš oi-oi-oi žada dar galingesnį “Rocketshop” pakaitalą, tikrą Černobilį.
Kontrhausinėje ir kontrspindinčioje, ir kontrpiniginėje techno terpėje ryškiausia fabrikų estetika ir prikimęs proletariato balsas. O bene daugiausiai gyvybės šiam judėjimui Lietuvoje įneša imigrantai iš Utenos. Pedagogiškai miniu schranzą, žaismingą, bet labai aštrią techno atšaką skleidžiantį Androidą, “Techstylism” šulą abstinentą Daimoną ir vieną labiau nei mamą techno mylintį entuziastą. Kaime švenčiami jo gimtadieniai pamažu tapo vos ne festivaliais po atviru dangumi, sutraukiančiais daugiau nei 200 žmonių.
A. Višinskis “Vaulte” prašė alų pardavinėjančios mergaitės pakasyti jam nugarą. Mergaitė nekasė (http://www.omni.lt/index.php?base/z_121572).
Neperjunkit kanalo. Bus dar.
