Karas - nejuokinga ir baisu, apie jį įmantriai nepriironizuosi. Po Lietuvą jau beveik 60 metų nebevaikšto fronto linijos, lietuvių naktimis nežadina oro pavojaus sirenos ir kulkosvaidžių pliūpsniai. Karą dabar rodo prieš “Barą”. Tačiau ir taikos metu yra tokių, kurie mano, kad pasitreniruoti slėptis nuo bombų ne prošal ir kaip praeitą penktadienį (09.19) lenda į klubą “Vault”.
Būtent ne renkasi, o lenda, nes kadaise “Vault” (http://www.vault.666.lt) buvo slėptuvė nuo bombų. O karo pauostyt, dujokaukių pasimatuot čia lenda tie patys, kurie tvarkingųjų spalvingųjų klubų lankytojus saldžiašikniais vadina, partizaniškai skelbiasi į požemį (lietuviškai - undergroundas) lendą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_119420). Šiandien čia sezono atidarymas, užvadintas “Uprising” (“Maištas” arba “Sukilimas”).
Po to, kai mane kruopščiai ir intymiai apglosto apsaugininkas, net cigarečių pakelį liepęs atidaryti (kad kokių nors prekių iš juodosios rinkos neįsineščiau), ir atveria sunkias, masyvias geležines duris (jos galėtų vadintis Sinbadas), matau daug “Rocketshope” šmėkščiojusių veidų. Tas pats Romas, taip pat pusnuogis, taip pat taškosi priešakinėse divizijos gretose ir taip pat kartoja, kad tiek grojikai, tiek publika patys save pranokę.
Slysteliu ir vos nesiteškiu ant purvinų grindų: po kojom privarvėję iš mano akių, kurios prapjautos rūgštimi išteptais ugningos muzikos ašmenimis. Vėliau vienas apsibarzdijęs jaunuolis man sako, kad čia vyksta smegenų plovimas. Jo žodžiai įeina pro mano ausis, skrodžia tuštumą ir sukelia aidą, rikošetu atsimušinėdami į švariai nupoliruotas, nuo plovimo dar drėgnas kaukolės sieneles. Akustika ten, kaukolėje - kaip katedroj. Muzika minko mane kaip tešlą, kaip minkštą vilną kedena ir greitai nuo linksėjimo galva man traška sprandas, o prakaitas tokiais upeliais teka, kad čiurlenimas girdisi.
“Vaulto” žmonės dažnai mėgsta pabrėžti, kad jie yra pelno nesiekianti organizacija, švari - be purvinų pinigų kaip Šv. Mergelė Marija be nuodėmės, todėl jaučiu nusidedąs už alų klodamas 4 litus. Savo kaltę bandau atpirkti dirbdamas apsaugininku iš idėjos, tačiau vaikinai prie durų sako, kad mano mėgėjiškų paslaugų jiems nereikia. O viena baro merginų labai nemandagi ir nepaslaugi: aš jos prašau pakasyti man nugarą, o ji nebyliai purto galvą ir žiūri į mane lyg priešais stovėtų nuogas ir girtas Aleksandras Lukašenka (http://www.belarusfreedom.com/vampire.jpg), apsisiautęs Tibeto vėliava ir deklamuojantis “Kalevalą”.
Pernelyg pavargusiems arba pernelyg atsipalaidavusiems po sunkios darbo ir/ar mokslų savaitės ant sienos šalia scenos rodomi filmai. Kokybė kaip senųjų sovietinių televizorių “Rekord”, tačiau sugebu įžiūrėt, kad matau Walto Disney studijos animaciją “Naujas imperatoriaus pokštas”. Tikriausiai moko, kaip imperialistų propaganda atrodo.
Kadangi apsauga į lauką išleidžia, bet grįždamas turėsi dar kartą sumokėti 15 ar 20 litų, slėptuvės prieangyje sėdžiu ne ant pačių ergonomiškiausių medinių dėžių, tiesiu manęs alaus liūdnomis akimis prašantiems stiklinę (“Ištroškusį pagirdyk”), apsimetu, kad man visai nerūpi aukštos juodaplaukės ilgos ir nuogos kojos, ir galvoju apie Karlsono meilužę Frekenbok, nes nuo garso zvimbia abiejose ausyse. Vieno iš organizatorių, egzotišku vardu Skylė, lūpos juda ir aš iš jų skaitau, kad jiems įgarsinimas daug kainavo. Įgarsinimas tikrai garsus.
Žymiausia pernai apie klubą po lūpas skraidžiusi žinia buvo “Mirusių žiebtuvėlių naktis”. Žiemą patalpos apšildomos dujomis, todėl prastokai vėdinamoje patalpoje ėmė trūkti deguonies liepsnai degti. Gyvi organizmai nepastebėjo, o žiebtuvėliai nebeveikė, todėl buvo masiškai mėtomi ant grindų. “Bandysim tvarkyt”, - sako Skylė.
Brūžindami plokšteles didžėjai kaip seni kuinai, be didelio entuziazmo kinkuoja galvomis, tik vienas publikai diriguoja šokinėdamas, strikinėdamas, kumščiais pagal laužytus “drum’n’bass” ritmus orą maldamas. Pasirodo, jis - amerikietis, visi kiti - lietuviai. Po pasirodymo Submerged (toks jos sceninis vardas) geria lietuvišką degtinę iš kakliuko, o aš jį remiu prie sienos.
“Ar savo šalyje turite elektros?” - keršiju už kai kurių jo tautiečių nenuovokumą. Bruklinietis mano, kad yra paklaustas apie šiųmetį garsųjį elektros dingimą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_115594), kai energijos tiekimas nutrūko 50 mln. Šiaurės Amerikos gyventojų ir Niujorko miesteliui, todėl pasakoja, kad su draugais šventė ir ūžavo. “Ką galvoji apie Beyonce Knowles?” - bandau jį iš vėžių išmušti klausimu apie naująją popscenos princesę (http://www.beyonce-knowles.com/pic_large/192.jpg). Jam neįdomu. Jis turbūt dar per TV nematė, kaip Beyonce užpakaliuką išrietusi sukasi.
Per savo pasirodymą jis dažnai rodė metalistų mėgstamą ragų ženklą (http://www.metaldevastation.com/ppdark1.jpg) (kiti dar sako, kad tai raidė U, nuo žodžio “unity” (vienybė)). Pasirodo, kad jis buvęs metalgalvis, tiesiog iškeitęs elektrinių gitarų žaibus į aštrios elektronikos griaustinius.
Antiamerikonizmu užsikrėtusioje Europoje nepatartina būti ir iš už Atlanto, ir už karą Irake. “Aišku, kad aš prieš, - aiškina Submerged. - Juk muzika - tai laisvė!”. Dar jis aiškina, kad JAV dabar labai gerai dera “drum’n’bass”.
Laikas pagirti Lietuvą. Submerged dabar kaip tik keliauja po Europą. “Kur tau labiausiai patiko?” - klastingai teiraujuosi. “Lietuvoj”, - sako. “Ir merginos Lietuvoj gražiausios, bet aš turiu susilaikyt, nes turiu draugę. Ji, beje - taip pat lietuvė”, - sako. Galiausiai jis labai taikliai pasibaisi pravažiuotos Lenkijos niūrumu ir pasakoja, kad valgė cepelinų. Šaunuolis.
Vakarėlyje niekas nesusimušė, niekam neprireikė greitosios pagalbos.
