„Noriu patvirtinti, kad Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė tarpusavyje pripažinti viena kitos teritorinį vientisumą, ir šiuo pagrindu galime teigti, kad darome gana didelę pažangą spręsdami savo santykius“, – sakė jis.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas (Ilchamas Alijevas) savo ruožtu pareiškė, kad jo šalis neturi teritorinių pretenzijų Armėnijai.
Jo teigimu, „įmanoma pasiekti taikos susitarimą tarp Baku ir Jerevano, juo labiau kad Armėnija pripažino Karabachą Azerbaidžano dalimi“.
Jie kalbėjo Maskvoje vykstančiame Aukščiausiosios Eurazijos ekonomikos tarybos posėdyje.
Pirmadienį N. Pašinianas pareiškė, kad Armėnija yra pasirengusi pripažinti Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, jei Baku garantuos, kad bus gerbiamos ten gyvenančių armėnų teisės.
Armėnija ir Azerbaidžanas, kurių teritorinis konfliktas tęsiasi dešimtmečius, padedant Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms siekia susitarti dėl taikos.
Vakarų diplomatinis dalyvavimas Kaukaze papiktino tradicinę regiono galią Rusiją.
„Saugumo klausimus pradėjome aptarinėti su Vakarų partneriais, nes matome, kad saugumo sistema regione neveikia“, – pirmadienį sakė N. Pašinianas.
Armėnija ir Azerbaidžanas 2020 metais ir XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje du kartus kariavo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho – armėnų anklavo Azerbaidžane.
2020 metų rudenį šešias savaites trukę karo veiksmai baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis. Pagal susitarimą Armėnija turėjo užleisti daug teritorijų, kontroliuotų ne vieną dešimtmetį.
Armėnija, kuri nuo 1991-ųjų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, remiasi Rusijos karine ir ekonomine parama, kaltina Maskvą nevykdant taikos palaikymo vaidmens Kalnų Karabache.
Jerevano susirūpinimas išaugo po to, kai Azerbaidžano aktyvistai gruodį užblokavo vienintelę šio regiono sausumos jungtį su Armėnija. Balandį Azerbaidžanas prie šios jungties įrengė kontrolės punktą.
