Azerbaidžanas neigia šį incidentą.
„Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų daliniai iš šaunamųjų ginklų apšaudė ES stebėtojus, patruliavusius netoli Verin Šoržos, ir jų automobilį“, – teigiama Armėnijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.
Ministerija pridūrė, kad šalies rytuose apie 12 val. 30 min. vietos (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku šalies rytuose kilo susišaudymas.
„Nė vienas ES misijos Armėnijoje narys nenukentėjo“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė ES misija Armėnijoje (EUMA).
EUMA taip pat patvirtino, kad jos nariai dalyvavo šaudymo incidente.
Azerbaidžanas pareiškė, kad šie teiginiai yra dezinformacija ir kad Baku yra iš anksto įspėtas apie šį patruliavimą.
ES sausį pranešė, kad dvejiems metams siunčia civilinę misiją EUMA į Armėniją ir kad iš viso misijoje dirbs apie civilių 100 darbuotojų, įskaitant apie 50 neginkluotų stebėtojų.
Jos tikslas – prisidėti prie stabilumo pasienio teritorijose.
Iniciatyva, kurios paprašė Armėnija, išplečiama praėjusių metų pabaigoje dviem mėnesiams dislokuota 40 žmonių misija.
Bendrija ėmėsi platesnio tarpininkavimo su šiomis dviem šalimis po 2020 metais vykusių kovų dėl kalnuotos Kalnų Karabacho teritorijos Azerbaidžane.
Kalnų Karabachas yra dešimtmečius besitęsiančio Azerbaidžano ir Armėnijos teritorinio ginčo centras – dėl šios kalnuotos teritorijos, kurioje daugiausia gyvena armėnai, Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus.
Šešias savaites trukusios kovos 2020 metų rudenį baigėsi Rusijos remiamomis paliaubomis, po kurių Armėnija atsisakė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
Jerevanas sutiko Kalnų Karabachą pripažinti Azerbaidžano dalimi, tačiau pareikalavo tarptautinių mechanizmų regiono etninių armėnų teisių ir saugumo apsaugai.
Baku primygtinai reikalauja, kad tokios garantijos būtų teikiamos nacionaliniu lygmeniu, ir atmeta bet kokį tarptautinį formatą.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Karabachas atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Per kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
