Prabėgus vos dienai po to, kai Rusijos prezidento rinkimuose kaip ir laukta triumfavo Dmitrijus Medvedevas, pasaulinės žiniasklaidos dėmesys nuo įvykių Rusijoje netikėtai nukrypo į Armėniją, rašo „The Economist“. Mažiausiai 8 žmonės žuvo per saugumo organų bei opozicionierių, protestuojančių prieš esą suklastotus Armėnijos prezidento rinkimus, sisrėmimus.
Ilgą laiką Armėnija retai patekdavo į pasaulinės žiniasklaidos puslapius ir mažai kas domėjosi įvykiais šioje šalyje. Tačiau tai, kas vyksta šioje šalyje šiandien, turės pasekmių ne tik visam Kaukazo regionui, kuris yra itin reikšmingas užtikrinant energetinį Europos saugumą, bet ir pačiai Rusijai. Istorija apie suklastotus rinkimus, korumpuotus pareigūnus ir nužudytus protestuotojus ypač nemaloni Rusijai, šaliai, kuri šiuo metu džiaugiasi stabilumu.
Vasario 19 dieną Armėnijoje vyko prezidento rinkimai. Ministro pirmininko pareigas iki tol ėjęs Seržas Sarkisianas, padedamas šališkos žiniasklaidos bei klastų balsavimo metu (į balsadėžes buvo metami iš anksto užpildyti biuleteniai, remiantys S. Sarkisianą), laimėjo 53 proc. balsų. Jei rinkimai būtų buvę sąžiningi, tai greičiausiai būtų prireikę antrojo rinkimų turo, kuriame ministras pirmininkas galėjo ir patirti pralaimėjimą. Tačiau S. Sarkisianas turi dabartinio prezidento Roberto Kočariano palaikymą. Būtent jis ir įtakojo rinkimų rezultatų klastojimą.
Tarptautiniai stebėtojai Armėnijoje taipogi pasirodė ne iš gerosios pusės. „Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos“ (ESBO) atstovai iškart po rinkimų išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė kai kuriuos rinkimų trūkumus, tačiau pranešė, kad balsavimas daugmaž atitiko Armėnijos tarptautinius įsipareigojimus.
Opozicija, kuriai vadovauja pirmasis Armėnijos prezidentas, akademikas Levonas Ter-Petrosianas, reikalavo pakartoti rinkimus. Opozicionieriai išėjo į gatves. L. Ter-Petrosianas pats taipogi nėra idealus demokratas. Manoma, kad 1996 metais jis pats suklastojo prezidento rinkimų rezultatus savo naudai. Tačiau visi, kurie šiuose rinkimuose balsavo už L. Ter-Petrosianą, tai greičiausiai darė ne iš meilės jam, o tiesiog protestuodami prieš vietinę mafiją, korupciją bei augančiu nedarbo lygiu. Visos šios negerovės siejamos su prezidento R. Kočeriano vardu.
11 dienų Vyriausybė taikstėsi su opozicionierių protestais. Tačiau kovo 1 dieną policija buvo pasiųsta į gatves motyvuojant tuo, kad protestuotojai ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Kai kurie stebėtojai teigia, kad tie ginklai tiesiog buvo pakišti. L. Ter-Petrosianui de facto buvo paskirtas namų areštas, o opozicionierių minia išvaikyta. Tačiau opozicionieriai persigrupavo ir susirinko prie Jerevane esančios Prancūzijos ambasados. Tačiau R. Kočerianas pasiuntė armiją, kuri ėmė šaudyti į minią.
Žuvo 8 žmonės, buvo padegti keli automobiliai, nuniokotos parduotuvės. Dauguma protestuotojų buvo ginkluoti akmenimis bei metaliniais strypais. Tačiau atsakomybė vis dėlto gula ant Vyriausybės, leidusios įsivyrauti visiškam chaosui, pečių. Šiuo metu R. Kočerianas yra paskelbęs 20 dienų truksiančią nepaprastąją padėtį. Žiniasklaidos blokada bei kai kurių opozicijos aktyvistų areštas laikinai gali sustabdyti protestus, tačiau vargu ar tai padės išspręsti visas problemas.
Pagrindinės problemos yra korupcija, žemas pragyvenimo lygis ir Azerbaidžano bei Turkijos įvesta ekonominė Armėnijos blokada, kurią įtakojo konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Kalnų Karabachas yra Armėnijos anklavas Azerbaidžano teritorijoje, kurį Jerevanas užkariavo 1994 metais. Konfliktas ilgą laiką buvo įšaldytas, tačiau šią savaitę užvirė aršiausios per paskutinįjį dešimtmetį kovos. Armėnija bei Azerbaidžanas kaltinas vienas kitą išprovokavus susirėmimus. Kiek aukų pareikalavo susirėmimai kol kas tiksliai nėra žinoma, nes abi pusės pateikia itin skirtingus duomenis.
Teigdamas, kad Kosovo nepriklausomybės deklaracija skatina armėnų separatistu, gyvenančius Kalnų Karabache, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė perkąs ginklus, kad, esant būtinybei, azerbaidžaniečiai jėga atsikovotų teritoriją. Atsinaujinęs konfliktas gali destabilizuoti regioną ir taip sužlugdyti strateginės dujotiekio atšakos į Turkiją statybai. Dujotiekis turėtų eiti vos 15 kilometrų nuo konflikto zonos.
Kalnų Karabachas tebelieka piktžaizde Armėnijos bei Azerbaidžano santykiuose. L. Ter-Petrosiano pasitraukimą iš valdžios 1998 metais daugiausiai ir lėmė tai, kad jis pasisakė už žymiai nuosaikesnę derybų liniją siekiant taikos su Azerbaidžanu. Tiek R. Kočarianas, tiek S. Sarkisianas yra iš Kalnų Karabachi ir patys kovėsi kare. Tačiau jie nepadarė praktiškai nieko, kad bandytų pasiekti taiką. Paskutiniame savo komentare dienraščiui „Washington Post“ L. Ter-Petrosianas atmėtė nuostatą, kad Kalnų Karabacho konfliktą gali išspręsti tik kietosios linijos šalininkai. Jis teigia, kad S. Sarkisianas, kurio prezidentavimo pradžią ženklina kraujo praliejimas bei visiška nekompetencija, bus dar mažiau įgalus suvaldyti šalį.
Tiek Rusija, tiek Vakarai turi bendrą interesą siekti stabilumo Armėnijoje. Tad reikia užtikrinti Rusijos bei vakarų bendradarbiavimą. Tai gali būti pirmasis rimtas užsienio politikos išbandymas D. Medvedevui.
