Švedijos šiauriniame Kirunos mieste renkasi Arkties Tarybą sudarančių šalių ministrai. Jie žada pasirašyti jau antrą teisiškai įpareigojantį sutarimą, kuriuo bus kovojama su jūrų tarša naftos produktais, ir diskutuoja dėl kitų priemonių kaip stabdyti tirpstančius ledynus.
Tačiau aplinkosaugos klausimus lydi ir naujausias incidentas tarp Arkties Tarybai priklausančių Rusijos ir Jungtinių Valstijų. Apžvalgininkai tikisi sulaukti daugiau komentarų po to, kai Rusija išsiuntė amerikiečių diplomatą įtariamą šnipų verbavimu.
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų mokslininkai įspėjo, kad anglies dvideginio kiekis atmosferoje pasiekė rekordines aukštumas – perkopė simbolinę 400 santykinių vienetų ribą. Esą ji jau beveik du kartus didesnė nei pramonės perversmo pradžioje. Tokia šiltnamio efektą keliančių dujų koncentracija buvo tik prieš kelis milijonus metų, kai Šiaurės ašigalis dar neturėjo ledo.
Šiaurės ledynais Arkties Taryba rūpintis susirinko jau beveik prieš du dešimtmečius. Čia Šiaurės šalims draugiją palaiko ir Rusija su Jungtinėmis Valstijomis, kurios apžvalgininkų dažnai kritikuojamos dėl aplaidaus požiūrio į klimato kaitą – šalis neratifikavusi Kijoto protokolo, kuriuo tarptautinė bendruomenė įsipareigojusi mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį.
„Turiu pasakyti, apgailestauju dėl savo šalies. Mes turime daryti daugiau, ir prezidentas B. Obama tai žinodamas siekia padėtį keisti. Įsipareigojame labiau stengtis. Čia atvykome suprasdami iššūkius Arkčiai – tirpsta ledas, mąžta žuvų“, – atkreipė dėmesį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
J. Kerry sako, kad padėtis Arktyje – ne šiaip aplinkosaugos ar ekonomikos problema. Ji tiesiogiai veikia šalių saugumą. J. Kerry žodžius iliustruoja ir Europos Sąjungos finansuota mokslininkų komanda, kuri patikslino prognozę dėl kylančio jūros lygio. Anksčiau manyta, kad iki amžiaus pabaigos jis pakils nuo 18 iki 60 centimetrų. Dabar – nuo 37 iki 70-ies. O Didžiosios Britanijos pakrantėms esą gresia visu metru didesnis jūros lygis.
Arkties Taryba sako su tuo kovosianti susitarimu, kaip mažinti taršą naftos produktais. Mokslininkai skaičiuoja, kad Arktyje gali būti 15 procentų dar neatrastų išteklių, todėl nafta – viena didžiausių pagundų be saiko išnaudoti Arktį.
Tačiau tarptautinė žiniasklaida daugiau dėmesio skiria ne aplinkosaugai, o didžiajai politikai. Juk Arkties Taryboje dalyvauja ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius J. Kerry, ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Spėliojama, kokiais žodžiais jie bus apsikeitę po vakarykščio incidento, kai Rusija išsiuntė Jungtinių Valstijų diplomatą, sulaikytą dėl bandymo verbuoti į šnipus Rusijos žvalgybos pareigūną.
Rusija sako, kad amerikietis turėjo specialią įrangą, didelę pinigų sumą ir instrukciją, trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė pasiaiškinti Jungtinių Valstijų ambasadorių M. McFaulą. Amerikieičiai ramina, kad incidentas neturės įtakos šalių santykiams, ypač jų ryžtui sutarti dėl Sirijos pilietinio karo, tačiau apžvalgininkai primena, kad tokie incidentai dažnai nutikdavo Šaltojo karo metais.
Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba
