Nauji palydoviniai NASA stebėjimai mokslininkus įtikino, kad spartus Arkties ledo dangos tirpimas gali būti susijęs su šiltomis upėmis, kurių vanduo dėl klimato kaitos tampa vis šiltesnis.
„Šiltos upės yra pagrindinis veiksnys, sąlygojantis didelį Arkties jūrinio ledo jautrumą klimato kaitai“, - pareiškė NASA mokslininkas Son Nghiemas, kurį cituoja „Discovery News“. Pasak mokslininko, tyrimo metu buvo nustatyta, kad upės efektyviai perneša šilumą per milžiniškas vandenskyras Šiaurės pusrutulyje.
Šios vandenskyros vasaros metu žemynuose sušyla ir perneša didelį šilumos kiekį į Arkties vandenyną. Dėl to spartėja ledo tirpimas. Mokslininko teigimu, būtent dėl šios priežasties ledo danga Antarktidoje tirpsta gerokai lėčiau, nei Arktyje.
Skelbiama, kad šiltas upių vanduo šiaurės jūrų ledą tirpdo lygiai taip pat, kaip karštas vanduo iš arbatinio tirpdo ledo kubelius. NASA tyrėjų grupė nustatė, kad šiltų upių poveikis Šiaurės pusrutulio ledynams stiprėja dėl trijų veiksnių.
Pirma, bendras upių į Arktį atnešamo vandens tūris didėja. Antra, upės tampa šiltesnės. O trečia - Arkties jūrinis ledas tampa vis plonesnis ir labiau fragmentuotas, tai yra, labiau pasiduodantis tirpimui. Be to, tirpstant jūriniam ledui vasaros metu Arktis daugiau sugeria saulės šilumos, o tai savo ruožtu irgi spartina ledynų tirpimą.
NASA mokslininkai, pasitelkę „Terra“ palydovo nuotraukas, apskaičiavo, kokį kiekį šilumos į Arkties vandenyną perneša 72 Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos upės. Paaiškėjo, kad esant vidutinei 5 laipsnių pagal Celsijų temperatūrai vasaros sezono metu šios upės į Arktį perneša tiek šilumos, kiek galėtų pagaminti elektros energija, per 50 metų sugeneruota visose Kalifornijoje veikiančiose elektros jėgainėse.
