Pirmoji Kinijos prekybinio laivo kelionė per „Šiaurės rytų koridorių“ leis didžiausiai pasaulio eksportuotojai paspartinti savo prekybą.
Jūrinis prekybos kelias pro šiaurinius Rusijos krantus dėl pasaulinio atšilimo tapo praplaukiamas. Kinijai tokie pokyčiai sutrumpins eksporto kelią iki Europos tūkstančiais kilometrų.
Prekybinis laivas, kuris priklauso Kinijos milžinei COSCO, išplaukė iš šiaurės rytų Daliano uosto praėjusią savaitę ir plauks 5,4 tūkst. kilometrų iki Roterdamo uosto. Kinijos žiniasklaida skelbia, kad kelionė turėtų trukti apie 30 dienų. Anot COSCO tokia kelionė užtruks dviem savaitėmis mažiau nei plaukiant įprastu maršrutu pro Sueco kanalą.
„Tai gali pakeisti pasaulio prekybos veidą. Kinija išnaudos Arkties maršrutą ir turės kitų alternatyvų“, - teigia „SinoShip“ žurnalo redaktorius Samas Chambersas.
Šis jūrų kelias bus atviras bent jau kelis mėnesius per metus, kol vandens vėl nesukaustys ledas. Dėl pasaulinio atšilimo šis laiko tarpas pailgėjo.
Kinija taip pat prisijungė prie Arkties tarybos, kurią sudaro Kanada, Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, Švedija ir JAV.
Europa Kinijai yra didžiausia eksporto rinka. Vien pernai COSCO į ES nugabeno prekių už 290 mlrd. eurų. Naujai atrastas kelias sutrumpins kelionę ir žinoma išlaidas kurui.
Vis dėlto analitikai neskuba džiaugtis, nes, pasak jų, dar reikės sukurti šio maršruto infrasturktūrą. Iki tol gali iškilti nenumatytų problemų.
„Trumpuoju laikotarpiu ekonominė projekto vertė nebus didelė. Laiko tarpas, kada galima naudoti maršrutu, yra trumpas, o uostų infrastruktūra šiame kelyje nėra išvystyta iki galo“, - teigia Šanchajaus Tarptautinės laivybos instituto tyrėjas Zhangas Yongfengas.
Jis papildo, kad Kinija siekia įsilieti į pietrytinės Azijos ir Afrikos rinkas, taigi prekyba gali būti toliau vykdoma per įprastą pietinį maršrutą. Arkties maršrutas tokiu atveju nebetektų svarbos.
Vis dėlto kiti Kinijos analitikai teigia, kad per 7 metus 5-15 proc. šalies eksporto gali būti plukdomi per Arkties maršrutą.
Pernai Kinijos užsienio prekybos apimtys sudarė 3,87 trln. JAV dolerių.
