Prieš pradedant rašyti šį straipsnį, norėčiau, pasitelkęs Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, priminti žodžių chaoso ir kloakos reikšmę. Žodis „chaosas“ kilęs iš graikų kalbos, reiškia beformę medžiagą arba suirutę, painiavą, netvarką. Žodis „kloaka“ reiškia požeminį kanalą nešvarumams nubėgti, arba kai kurių varliagyvių, žuvų, roplių, paukščių ir primityviausių žinduolių praplatėjusi užpakalinės žarnos dalis, į kurią atsiveria šlapimo ir lytiniai takai.
Kalbėdamas su savo draugu apie nelauktą ir nesuprantamą Seimo sprendimą palikti A. Pocių VSD direktoriumi, atpasakojau jam Dariaus Kuolio pasakytus žodžius vienoje televizijos laidoje, gal nepažodžiui, bet: „Lietuvos Seimas prarado Konstitucijoje nurodytą funkciją ir tapo paprasčiausia kažkam patariamąja, konsultuojančiąja firma“. Mano draugas palingavo galvą ir, su jam būdingu humoro jausmu, suformulavo: „Tai ką mes matome,. Arkadijau, yra chaosas politikos kloakoje“. Po šio konstatavimo, jau nebestebino A. Pociaus pasakyta „jo gyvenimo kalba“. Joje jis pareiškė, kad visos rezonansinės bylos išspręstos arba beveik išspręstos, jau išaiškinti išdavikai pardavę kažkam VSD, Mažeikius ir patį A. Pocių. Už taip pat jau žinomą sumą. Ir, žinoma, Seimo NSGK pirmininkas A. Matulevičius tikrai buvo KGB patikėtinis. Po tokios kalbos ir Seimo elgesio, nestebina ir partijų piruetai dėl postų Vilniaus savivaldybės taryboje. Pavyzdžiui, abu algirdai tikrai norėtų pretenduoti į šokių dešimtuko lyderius. Nors nemanau, kad šokių šou žiuri sutiktų tik šešis balsus gavusius „šokėjus“ patalpinti į pirmąją vietą. Arba dar „geriau“: leisti jiems patiems spręsti kas turėtų laimėti, o kas – ne. Mat už Lietuvos politikos ribų dar vyrauja sveikas protas.
Prisipažinsiu, jeigu sutikčiau A. Pocių, liežuvis neapsiverstų paklausti „klausimėlio“, kodėl NSGK pirmininkas A. Matulevičius vis dar pirmininkauja. Nekalbu apie kitus pagrįstai mano galvoje kylančius „klausimėlius“. Nes žinau, kad iš jo atsakymų, tikriausia, juoktųsi visą Lietuva. Negalima iš žmogaus tyčiotis, tokia mano nuostata.
Pasak Delfi.lt, „Tėvynės sąjungos vadovas Andrius Kubilius teigė, kad ketvirtadienio balsavimas Seime reiškia, jog „tęsiasi valstybės ir paties VSD kompromitacija“. Atsakomybę už tai, anot A.Kubiliaus, turi prisiimti prezidentas ir Seimo dauguma. Pasak jo, Seimo dauguma pasidavė „A.Pociaus manipuliacijoms įvairia slapta informacija“ ir toliau tęsiama krizė VSD“. Kaipgi čia dabar? Ar konservatoriai, „Be kaltės kalti“?. Ar jie nėra koalicijos partneriai? Ir, vėlgi, jau kuris laikas sunkiai susigaudau: ar konservatoriai Seime yra pozicijoje, ar opozicijoje?
Dėl vieno A. Kubilius yra teisus. Žinant, jog kur nedursi Seime pirštu, ten asmeniniai ar grupiniai interesai, kažkas kažką kažkuo tikrai manipuliuoja.. (Tai neskirta sąžiningiems parlamentarams). Vienas kito manipuliacija, šantažas, bauginimas, matyt tapo ten, Seime, visiems suprantama kalba. Galutinis rezultatas – visų karas prieš visus. Tai puikiai iliustruoja Darbo partijos frakcijos salto mortalė. Ne be pagrindo Seimo NSGK narys nuo Darbo partijos Rimantas Bašys nusivylė frakcijos kolegų pozicija. „Jaučiuosi išduotas ir iki šiol esu šokiruotas tokio pirmiausia savo kolegų frakcijoje sprendimo. Neturiu nei pateisinimo, nei supratimo, kaip taip galima balsuoti visiškai priešingai nei buvo balsuota anksčiau, kuomet Seime tvirtinome NSGK išvadas“. Ne jis vienas išduotas ir ne vienas šokiruotas. Palaukite, ar jis tikrai jaučiasi „išduotas ir šokiruotas“? Kaip čia tas „Darbo“ partijos narys dar sugeba?
Užmečiau akį į mūsų netolimą kaimynę Suomiją. Praėjusi sekmadienį ten vyko parlamento rinkimai. Žinia, ten valdo koalicija. Ir šie rinkimai nebuvo nei skandalingi, nei pikti. Mat dauguma partijų jau spėjo dalyvauti vyriausybės koalicijoje, todėl niekas nenori pyktis su galimu koalicijos partneriu. Žinoma, ir čia opozicijos samprata nukentėjo, bet niekas nenuneigs, kad valdančioji Suomijos koalicija ne tik ištraukė Suomiją iš praeito šimtmečio pabaigos ekonominės krizės, bet dar sugebėjo pastatyti ją į pirmąsias gretas. Pragmatizmas valstybės ir jos žmonių labui. Kita vertus, kol gerai sekasi, viskas tvarkoje, o jeigu ne? Kuri partija prisiims atsakomybę?
Vėl grįžtu mūsų lietuviškon tikrovėn. Mūsų „politikai“ elgiasi taip, lyg jau rytoj pat reikėtų mirti. Kažkokia savižudžių kasta, šaukianti „po manęs nors ir tvanas!“. Nes daugelis žino, kad po kitų rinkimų jie bus metami iš valdžios lovio. Kuo tada jie kompensuos savo menkavertiškumą? Gal jiems, Seimo nariams, pasiūlyti apsilankyti Suomijoje? Gal ten vietoje žodžio „karas“ jie išmoks žodį „konsensusas“ ? Supras duoto žodžio reikšmę. Bet tam mažiausiai reikėtų visomis keturiomis išsiropšti iš politikos kloakos pilnos demagogijos ir cinizmo, atsisakyti chaoso kaip būdo siekti savo asmeninių tikslų valstybės, jos piliečių tikėjimo Politika iš didžiosios raidės sąskaita.
