Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų sekmadienį dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje, kurios metu Katalikų Bažnyčia beatifikavo Ceferino Namuncurą (Seferiną Namunkurą) - pirmąjį Pietų Amerikos čiabuvį.
"Ceferino yra skelbiamas palaimintuoju", - paskelbė popiežiaus Benedikto XVI pavaduotojas, kardinolas Tarcisio Bertone (Tarčizijus Bertonė), sulaukdamas 120 tūkst. tikinčiųjų minios ovacijų.
Praėjus daugiau kaip šimtmečiui nuo mirties Romoje, C. Namuncura - mapučių indėnų vado, 19 amžiaus pabaigoje kovojusio su atvykėliais iš Europos, sūnus - tapo pirmuoju asmeniu, kuris buvo beatifikuotas už Vatikano ribų, pažymėjo organizatoriai.
Beatifikavimo ceremonija įvyko pietiniame Patagonijos mieste Čimpajuje, esančiame už 1 tūkst. kilometrų į pietus nuo Buenos Airių.
"Evangelija niekada nesunaikina kultūros vertybių, bet jas asimiliuoja ir ištobulina", - sakė T. Bertone ir pridūrė, kad C. Namuncura "niekada nepamiršo, kad buvo čiabuvis, ir mėgino tarnauti savo žmonėms".
Beatifikacija, laikoma pirmuoju žingsniu į paskelbimą šventuoju, dažnai tampa ilgu procesu. C. Namuncuros atveju ji prasidėjo 1944 metais ir savo kulminaciją pasiekė 2000-aisiais, kai įvyko "stebuklas" - melsdamasi C. Namuncurai nuo gimdos vėžio išgijo jauna argentinietė.
Popiežius Benediktas XVI oficialiai šį stebuklą pripažino liepos mėnesį, atverdamas kelią C. Namuncuros beatifikacijai.
Sekmadienį beatifikacijos ceremonijoje dalyvavo ir pati stebuklingai išgijusi Valeria (Valerija), jos vyras ir trys vaikai.
Vatikano valstybės sekretorius T. Bertone aukojo beatifikacijos mišias, kuriose taip pat dalyvavo Buenos Airių arkivyskupas, kardinolas Jorge Bergoglio (Chorgė Bergolijus), 50 vyskupų iš Argentinos ir kitų Lotynų Amerikos valstybių, taip pat Namuncuros giminės atstovai.
1886 metų rugpjūčio 26-ąją gimęs C. Namuncura buvo legendinio mapučių vado Manuelio Namuncuros sūnus. Pats M. Namuncura po daugelio metų kovos su kariuomene ir baltaodžiais, patartas saleziečių vienuolio, pakrikštijusio jo sūnų, kai jam buvo aštuoneri, pasidavė.
Ceferino mokėsi religinėje mokykloje Buenos Airėse, kad "galėtų pasitarnauti savo rasei", teigia istorikai. Dirbdamas kunigu, jis pelnė pagarbą dėl tvirto tikėjimo.
1904 metais jis buvo pristatytas tuometiniam popiežiui Pijui X, o po metų susirgo tuberkulioze. 1924 metais jo palaikai buvo pargabenti į Argentiną ir palaidoti Buenos Airėse.
