Archeologai tikslina mūsų žinias, apie tai, ką romėnai veikė pirtyse: radiniai rodo, kad viešosiose erdvėse taisyti dantys ir operuota, karpyti nagai, lošta, siūta ir gausiai užkandžiauta.
Archeologė Alissa Whitmore ištyrė 11 viešųjų ir kariuomenės pirčių dabartinėje Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Didžiosioje Britanijoje.
Čia rasta kvepalų buteliukų, nagų priežiūros instrumentų, pincetų ir aliejams skirtų buteliuųi. Archeologai taip pat rado ir juos nustebinusių radinių: 5 dantis ir skalpelius – iš to galima spręsti, kad senovės romėnai pirtyse taisėsi dantis ir net atlikinėdavo operacijas.
Archeologai pirtyse rado ir lėkščių nuolaužų bei maisto likučių: geldelių ir kitokių jūros gerybių. Radiniai rodo, kad romėnai pirtyse skanavo ir jautieną, avieną, kiaulieną, paukštieną ar elnių mėsos.
Archeologai teigia, kad pirtyse ne tik traukti dantis ar valgyta: daugybė monetų ir žaidimų kauliuko rodo, jog čia ir lošta.
Rastos bronzinės ir kaulinės adatos, archeologams leidžia teigti, kad pirtyse moterys siuvinėdavo, taisydavo tekstilę.
Archeologai taip aptiko plaukų smeigtukų, karolių, segių, pakabukų, įvairių brangakmenių.
„Gali būti, kad brangenybes neštasi į pirtis tam, kad jų nepavogtų persirengimo kambariuose“, – cituojama archeologė A. Whitmore.
„Tai vieta, kurioje būdavai pamatomas ir kitus pamatydavai. Nors čia visi nusirengdavo, tačiau prašmatnūs papuošalai parodydavo statusą“, – priduria archeologė.
Radiniai, praeitą savaitę pristatyti, kasmetiniame Amerikos archeologijos instituto suvažiavime Seatle (JAV).
