Archeologai netoli Stounhendžo aptiko Neolito epochos gyvenvietę, kurioje veikiausiai gyveno žmonės, pastatę Didžiosios Britanijos priešistorinių akmenų luitų ratus, rodo vienas tyrimas.
Milžiniškoje senovės gyvenvietėje, kuri buvo aptikta Stounhendžo pasaulio paveldo vietovėje, gyveno šimtai žmonių, teigė archeologai, kuriuos iš dalies finansavo Jungtinių Valstijų nacionalinė geografijos draugija ir britų vyriausybinė organizacija "English Heritage".
"Magnetometrinio tyrimo metu buvo aptikta dešimtys židinių - ištisas slėnis pasirodė besąs pilnas namų", - sakė šio projekto archeologas Mike`as Parkeris Pearsonas (Maikas Parkeris Pirsonas) iš Didžiosios Britanijos Šefildo Universiteto.
"Buvusių namų vietose atkasėme lovų ir spintelių kontūrus ant grindų", - sakė jis pranešime spaudai.
Šie namai buvo aptikti Darington Volse, didžiausiame pasaulio žinomame "hendže" - uždaroje teritorijoje, iš išorės aptvertoje pylimu, o iš vidaus - grioviu. Atlikus radioanglies tyrimą paaiškėjo, kad šie namai buvo pastatyti 2 600 - 2 500 metais prieš mūsų erą, teigė archeologai.
Šios datos sutampa su legendinio Stounhendžo pastatymo laiku. Tai leido tyrinėtojams padaryti išvadą, kad šiuose namuose gyvenę žmonės galėjo pastatyti milžiniškus akmens luitus.
"Manome, kad aptikome tikrųjų Stounhendžo statytojų gyvenvietę", - sakė M.P.Pearsonas.
Tai paremia teoriją, kad Stounhendžas nebuvo pastatytas izoliuotai, bet priklausė kur kas didesniam religinės paskirties kompleksui, kuris buvo naudojamas laidotuvių ritualams, pažymi archeologai.
"Manome, kad mūsų tyrimo rezultatai yra labai svarbūs mėginant suprasti Stounhendžo paskirtį", - pridūrė M.P.Pearsonas.
"Nustatėme, kad Stounhendžas tebuvo didesnio komplekso dalis. Tais laikais čia buvo įkurtos didžiausios kapinės Britanijos teritorijoje", - sakė jis.
Pasak jo, Stounhendžas ir Darington Volsas, kuriuos skiria tik trys kilometrai, buvo glaudžiai susiję: gyvenvietė priimdavo ir paruošdavo laidotuvėms mirusiuosius, kurie vėliau būdavo gabenami į Stounhendžo memorialą.
"Gyvenvietėje taip pat apsistodavo žmonės, vėlesniais dešimtmečiais ar net šimtmečiais atvykę į šventes", - teigė M.P.Pearsonas.
Iki šiol buvo ištirta tik nedidelė Darington Volso teritorijos dalis. Manoma, kad archeologiniai kasinėjimai čia tęsis iki 2010 metų.
2006 metų rugsėjį buvo atidengtos aštuonių namų liekanos.
Šešiuose namuose buvo aptiktos gerai išsilaikiusios grindys iš molio. Iš medienos pastatyti kambariai buvo 25 kvadratinių metrų ploto ir centre turėjo po židinį.
Keli panašūs Neolito laikų namai buvo rasti Orknio salose prie Škotijos krantų.
Ant grindų, kuriose buvo skylės ir angos mediniams baldams, taip pat rasta daug 4 600 metų senumo daiktų fragmentų.
"Tai pati turtingiausia vietovė to laikotarpio Britanijoje, - sakė S.P.Pearsonas. - Dar niekada nematėme tiek daug molinių indų, gyvūnų kaulų ir titnago".
Kiekvienais metais birželio 21 dieną per vasaros saulėgrįžos šventę į Stounhendžą atvyksta tūkstančiai turistų. 2006 metais ši vietovė buvo pasiūlyta į septynių šiuolaikinių pasaulio stebuklų sąrašą.