„Tikslios datos dar neturime, nes dar šiek tiek dirbame su dabar turimais rezultatais. Gegužės viduryje turime patikrinti apie 30 kvadratinių metrų Gedimino kalno, kuriuos norime ištirti. Sunku gali būti, nes įsikasti gali tekti iki keturių metrų“, – BNS sakė Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis.
Pirmadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje pristatyti tyrimų Gedimino kalne rezultatai. Iki šiol archeologams pavyko atrasti 20 sukilėlių palaikų iš 21, tarp jų – ir vadų Zigmanto Sierakausko bei Konstantino Kalinausko palaikus.
Žinoma, kad egzekucijos sukilėliams įvykdytos Lukiškių aikštėje Vilniuje. Devyni buvo sušaudyti, o dvylika – pakarti. Kai kurie sukilėliai palaidoti su už nugaros surištomis rankomis, su maišais ant galvos. Palaikai buvo apipilti kalkėmis.
Beveik prie visų rasta asmeninių daiktų. Ant Z. Sierakausko rankos piršto – vestuvinis žiedas lenkų kalba, prie kai kurių palaikų aptikta kulkų ar jų skeveldrų.
Kaip teigė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, planuojama, rastus sukilėlių palaikus iškilmingai ir su pagarba palaidoti rugsėjo mėnesį.
„Iškilmingas palaidojimas planuojamas šių metų rudenį Rasų kapinėse, centrinėje koplyčioje rengiamame kolumbariume. Prieita prie bendros nuostatos, jog šie vardai ir pavardės būtų užrašomi trimis kalbomis – lietuviškai, lenkiškai ir baltarusiškai, taip pabrėžiant sukilimo svarbą visiems šiems kraštams, visoms šioms tautoms“, – teigė M. Kvietkauskas.
Ieškos dar neatrastų palaikų
Vienų palaikų archeologams rasti kol kas nepavyko. Manoma, kad dar nerasti yra Stanislovo Išoros palaikai, kadangi gauti jo genetiniai tyrimai nesutapo su jau atrastais palaikais.
„Nežinome, 100 procentų pasakyti negalime, bet viena iš versijų, kadangi visi jie yra rasti ant kalno, tai ir jo palaikus rasti ten tikimybė yra didelė“, – teigė archeologas Gytis Grižas.
S. Išorai mirties bausmė įvykdyta 1863 metų birželio 3 dieną, kai jam buvo 25-eri. Jis dirbo Vilniaus vyskupijoje, taip pat buvo Žaludko (Lydos apsk.) kunigas vikaras.
Per sukilimą S. Išora buvo Liudviko Narbuto sukilėlių būrio kapelionas. Carinė valdžia S. Išorą sučiupo už viešą Tautinės vyriausybės manifesto perskaitymą bažnyčioje.
Daug sukilėlių rūkė, kai kurie sirgo mažakraujyste
Sukilėlių palaikų antropologiniai tyrimai mokslininkams leido atrasti ir daugiau faktų apie sukilėlių gyvenimą, jų įpročius, ligas. Kaip teigė Vilniaus universiteto antropologė Justina Kozakaitė, ant dantų rastos juodos apnašos rodo, kad bent dešimt sukilėlių rūkė.
„Ne visi 20 sukilėlių rūkė, dabar neprisimenu tikslaus skaičiaus, gal dešimt. Bet būtent pajuodavusios vidinės dantų dalys, pajuodusios apnašos rodo nuolatinį tabako vartojimą, šiuo atveju – rūkymą“, – BNS sakė J. Kozakaitė.
„Būtent pas Z. Sierakauską ir K. Kalinauską rūkymo žymių nebuvo rasta“, – pridūrė mokslininkė.
Anot jos, papildomai be dantų tyrimo atlikti ir kaukolės bei viso skeleto tyrimai, jie padėjo atskleisti dar daugiau detalių apie sukilėlių gyvenimą.
„Vienas iš sukilėlių krūtinėje turėjo mažiausiai tris durtinius sužalojimus, jie patirti dar prieš mirtį. Kiti sukilėliai sirgo mažakraujyste, nemažai infekcinių susirgimų aptikta. Konstatavome ir senesnių traumų, tas pats Z. Sierakauskas turėjo sugijusį sužalojimą kaktoje“, – teigė J. Kozakaitė.
Visų rastų sukilėlių tapatybės yra patvirtintos, tačiau kol kas nepavyko sulaukti oficialaus patvirtinimo iš Baltarusijos dėl K. Kalinausko palaikų, tam reikalingas jo brolio DNR tyrimas.
K. Kalinausko brolis palaidotas Svisločiuje, šeimos kape. Būtent šalia šio Vakarų Baltarusijos miesto, tuometinėje Gardino gubernijoje gimė ir augo K. Kalinauskas.
Baltarusiai K. Kalinauską laiko vienu iš savo šalies nacionalinių didvyrių, jo asmenybė gausiai įamžinta ne tik Baltarusijos miestų gatvėse, tačiau ir mokykliniuose vadovėliuose.
