Tarptautinio Stokholmo arbitražo tribunolo sprendimas, pasak miesto savivaldybės, vienoje didžiausių Lietuvos istorijoje bylų bus paskelbtas spaudos konferencijoje penktadienį. Bylinėjimasis truko septynerius metus.
Arbitrai dar pernai birželį išnagrinėjo Vilniaus valdžios ir Vilniaus šilumos tinklų 2017 metais pateiktą ieškinį „Veoliai“ dėl 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais valdytą miesto šilumos ūkį. Arbitražo sprendimo buvo laukiama mažiausiai po metų. BNS žiniomis, jo paskelbimo data buvo kelis kartus atidėta.
Teismo klausymai turėjo vykti dar 2019 ir 2020 metų rugpjūtį–rugsėjį, tačiau abu kartus buvo atidėti: pirmą kartą dėl pandemijos, antrą – „Veolia“ prašymu. Galiausiai liudytojų apklausos įvyko pernai balandžio mėnesį.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas anksčiau yra sakęs, kad sutartis su „Veolia“ (tuomet „Dalkia“) buvo pasirašyta siekiant tenkinti verslo interesus, be to, ji turėjo korupcijos elementų. Jo teigimu, „Veolia“ kontroliuota įmonė „Vilniaus energija“ per šilumos ūkio valdymo laikotarpį nevykdė savo pažadų investuoti į jo atnaujinimą.
Savivaldybė ir VŠT arbitražui pareiškė 13 reikalavimų, pagrindiniai jų – manipuliavimas šildymo tarifais, dėl ko vartotojai 2011–2016 metais permokėjo apie 31,8 mln. eurų, įsipareigojimų investuoti nevykdymas, brangių žaliavų, paslaugų ir įrangos pirkimas iš susijusių įmonių, įsipareigojimų modernizuoti 3-iąją Vilniaus termofikacinę elektrinę nevykdymas, neteisėtas subsidijų – iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo gautų pajamų – pasisavinimas.
Anksčiau skelbta ieškinio suma buvo per 400 mln. eurų, tačiau gavus daugiau informacijos apie „Vilniaus energijos“ ir „Veolia“ veiklą 2020 metų kovą pranešta, kad savivaldybė ir VŠT siekia iš jų prisiteisti iki 560 mln. eurų.
Stokholmo arbitražui pateiktame priešieškinyje „Veolia“ teigė, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė būtent ji ir savo ruožtu reikalavo atlyginti 22 mln. eurų.
Savivaldybė ir VŠT yra susitarusios, kad ginčo pagrindines išlaidas padengs Liuksemburgo rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“, kuriam sėkmės atveju būtų sumokėtas nuo priteistos ir išieškotos sumos priklausantis mokestis – fondui gali būti sumokėta iki 20 mln. eurų, o Vilniui pralaimėjus bylą fondas negautų nieko.
„Profile investment“ turėtų finansuoti 5 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų, Vilniaus valdžia – 1,4 mln. eurų.
„Veolia“ investicijos Lietuvoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų – ją lydėjo abipusiai kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, neskaidrios politinės įtakos.
2017 metais tuometiniai Vilniaus valdantieji sakė, kad jų pirmtakai, vadovaujami mero Artūro Zuoko, suklydo, kai įsileido privatų valdytoją ir neužtikrino jo kontrolės. 2000-2007 metais ir 2011-2015 metais Vilniaus meru buvęs A. Zuokas priekaištus ne kartą atmetė – jis susitarimą vadino „geriausia viešosios ir privačios partnerystės sutartimi ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje“.
Lietuvos valdžios atstovai yra kritikavę prancūzų investuotojus dėl partnerystės su koncerno „Icor“ (buvusia „Rubicon group“) atstovais. Galutiniai „Icor“ akcininkai yra Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis. A. Janukonis yra buvęs „Vilniaus energijos“ valdybos narys ir „Icor“ vadovas, L.Samuolis – „Vilniaus energijos“ prezidentas, o G. Jaugielavičius yra dirbęs „Veolia Lietuvos“ valdyboje.
A.Zuoko ir A. Janukonio ryšiai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, kai jie abu 2008 metais buvo nuteisti vienoje byloje dėl pasikėsinimo papirkti tarybos narį.
Pasibaigus 15 metų sutarčiai, Vilniaus šilumos tinklai visą turtą iš „Vilniaus energijos“ perėmė 2017 metų kovo 31-ąją.
2016 metų pradžioje „Veolia“ ir jos valdomos įmonės pateikė ieškinį kitam – Vašingtono arbitražui reikalaudamos atlyginti apie 79 mln. eurų žalą dėl, jų teigimu, nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo.
Energetikos ministerija 2017 metais pateikė priešieškinį arbitražui dėl 240 mln. eurų kompensacijos iš „Veolia“ už jos padarytą žalą valstybei ir vartotojams, bet 2020 metais jį atsiėmė ir nutarė toliau bylinėtis šalies teismuose, kur ieškinys dabar ir nagrinėjamas.
Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
