Šaltis žiaurus jį ignoruojantiesiems. Po nakvynių nešildomose patalpose, lauke žmonės gali prarasti ne tik galūnes, bet ir gyvybę. Nakvynės namuose šąlančiųjų laukia dešimtys lovų, tačiau iki jų ateina vos keletas.
Net ir žiemą, jeigu nespaudžia stiprus šaltukas, valdiškos nakvynės prašo vos vienas kitas benamis. O štai naktį į pirmadienį termometro stulpeliui nukritus žemiau 20 laipsnių, į šiltą Socialinės globos skyriaus prieglobstį vėl sugužėjo būrelis vyrų: laikinai nakvynei skirtose lovose miegojo jau nebe trys, o devyni žmonės.
Priimtų visus
Skyriaus socialinė darbuotoja Loreta Varnienė sako niekada nekamantinėjanti benamių, kur jie galvas priglaudžia, kai neateina į nakvynės namus: „Šie žmonės uždari, nenoriai įsileidžia į savo gyvenimą. Ateina – priimame nakvynei. Kodėl, kas ir kaip, neklausinėjame.“
Reikalui esant, Elektronikos gatvėje, buvusiose „Ekrano“ profilaktoriumo, o vėliau tuberkuliozės ligoninės patalpose galėtų nakvoti net kelios dešimtys benamių.
„Turime vieną didžiulį kambarį, kitą mažesnį. Užtenka ir metalinių lovų, o jeigu jų pritrūktų, žmonės galėtų gultis ant specialių čiužinių“, – teigia L. Varnienė.
Nevaro – išeina patys
Vakar 8 valandą ryto, kai Panevėžyje spaudė 21 laipsnis šalčio, iš miego pakirdusiems benamiams buvo pasiūlyta po stiklinę karštos arbatos, ir jie vėl liko akis į akį su savo gyvenimu – galėjo eiti kur nori.
Tiesa, esant tokiai oro temperatūrai benamiams patalpose leidžiama pasilikti ir dieną. Tačiau šia galimybe pasinaudoja vos vienas kitas: juk, kad ir šalta, nesėdės rankų sudėję. Vienas vyras, paklaustas, ar ne geriau būtų dieną praleisti šilumoje, atsakė, jog eina laukan, nes valgyti nori – Nakvynės namuose benamiai nemaitinami, pavaišinami tik arbata. Jis, kaip ir dažnas likimo brolis, patraukė prie pagrindinio pragyvenimo šaltinio – konteinerių. Reikia prasimanyti ne tik maisto, bet ir cigarečių, patenkinti kitas kasdienes reikmes. Paieškojus tarp to, ką žmonės išmeta, nemažai naudingo randama, o antrines žaliavas pridavus dar ir litą kitą užsidirbti galima.
Vakar iš devynių naktį praleidusiųjų Nakvynės namuose rytą šilumoje pasiliko vos du. Pasiėmė iš Socialinės globos skyriuje esančios bibliotekos knygų, paskaitė jas, kol įdienojo, o vėliau taip pat išėjo.
Knygas, anot L. Varnienės, į biblioteką sunešė patys darbuotojai, jų buvo likę iš anksčiau. Mėgstamiausios Nakvynės namų gyventojų knygos – tomai iš serijos „Drąsiųjų keliai“. „Dar dažnai prašo knygų ir „iš gyvenimo“, – sako darbuotoja.
Tik pasako pavardę
Į Socialinės globos skyriaus patalpas neturintieji kur prisiglausti panevėžiečiai įleidžiami 20 valandą. Bet esant šaltam orui gali ateiti ir anksčiau, ir vėliau, – bus įleisti.
Dažniausiai laikinos nakvynės prašančiųjų amžius – maždaug 50–55 metai. Jaunų, trisdešimties dar nesulaukusių, taip pat vyresnių, į septintą dešimtį įkopusiųjų, ateina labai retai. Moterys Nakvynės namuose taip pat gana retos viešnios.
Socialinės globos skyriaus klientams yra skirtas tualetas, šaltas vanduo, jeigu nori, leidžiama išsimaudyti duše. Užsukusieji, pasak L. Varnienės, nekelia nepagrįstų reikalavimų, neišsišoka, bet nebūna nei perdėtai drovūs, nedrąsūs.
„Žmonės žino, kur eina, žino, ką čia jiems pasiūlys. Net pirmą kartą užsukusieji dažnai jau būna išklausinėję kitų apie čia esančias sąlygas“, – sako ji ir atkreipia dėmesį, kad dažnas iš šaltomis naktimis laikino prieglobsčio užsukančių benamių nuolat gyventi šiuose namuose nenorėtų. Savitą gyvenimo būdą pasirinkusieji tikina, jog laisvė jiems už viską svarbiau.
L. Varnienė teigia, jog atėjusiųjų laikino prieglobsčio asmens dokumentų niekas nereikalauja, tiesiog užpildo anketą pagal kliento nurodytus duomenis.
Norint patekti į šią globos įstaigą nuolat gyventi, reikia rašyti prašymą ir pateikti asmens dokumentus, duomenis miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriui.
Šiuo metu Socialinės globos skyriuje pusmetį ar dar ilgiau gyvena 45 benamiai.
Išgelbėjo kojas
Prieš gerą mėnesį, taip pat spaudžiant stipriam šalčiui, laikino prieglobsčio prašytojų buvo padaugėję, nakvodavo po 10–12 žmonių. Temperatūrai pakilus, į Nakvynės namus kelią surasdavo vėl vos vienas kitas.
Manantiesiems, jog šaltis jų nepalies, dažnai klysta. L. Varnienė prisiminė neseną nutikimą: maždaug 50 metų vyriškis Nakvynės namuose pasirodė tik per pačius didžiuosius šalčius. „Vieną vakarą žiūrime, kad vyriškis kažkaip keistai eina, vos gali priminti pėdas. Apžiūrėję kojas nustėrome, jos buvo pajuodusios, žaizdotos. Iškvietėme gydytojus“, – prisiminė L. Varnienė.
Į Socialinės globos skyrių atvykusi greitoji pagalba nelaimėlį išvežė į ligoninę. Nušalimas buvo rimtas, teko amputuoti kojų pirštus.
Dabar šis vyriškis į skyrių prašyti nakvynės vėl atėjo tik stipriam šalčiui paspaudus. Socialinės globos skyriaus darbuotojai mano, jog žmogui laikas būtų pasirūpinti nuolatiniu gyvenimu šiuose namuose, bet pats jis noro tam nerodo.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
panbalsas.lt
