Ir tada M. Esejėnas tarė. Santykių paslaptį galima suvokti per tris spalvas. Tarkime, vyras į pasaulį žiūri per juodą, baltą ir mėlyną spalvas. Moteris - per juodą, baltą ir rožinę spalvas. Tegul mėlyna simbolizuoja vyriškumą, o rožinė moteriškumą. Žmonių pasaulyje iš viso yra keturios spalvos, tačiau tiek vyras, tiek moteris mato tik tris. Čia visa ir paslaptis. Vyras moteryje ieško to, ką turi tik moteris, o moteris vyre tik to, ką turi tik vyras.
Taigi santykių fundamentalioji tiesa yra ta, kad moters esmė yra moteriškume, o vyro esmė – vyriškume. Jei moteris praras moteriškumą, ji nebeturės to, ko ieško vyras, vyro atžvilgiu ji nebeturės nieko. Taip pat ir vyras.
Kodėl vyras ir moteris taip dažnai nesutaria? Todėl, kad vyras pamiršta, kad moteris į pasaulį žiūri per rožinę spalvą, kurios jis net neįsivaizduoja. Todėl jis nesupranta, kokiomis, pasak jo, „nesąmonėmis“ ta moteris vadovaujasi prieš priimdama sprendimą. O toji „nesąmonė“ yra rožinė spalva, ta pati spalva, kurios joje ir ieško vyras. Ir atvirkščiai, to nesupranta ir moteris.
Suprasti reikia tai, kad vyras ir moteris neturi į pasaulį žiūrėti vienodai, o jei jau taip nutiko, tuomet arba vyras prarado vyriškumą, arba moteris prarado moteriškumą. Kam moteriai vyras be vyriškumo?
Mes skirtingi ir tai reikia žinoti kaip du kart du. Santykių paslaptis – vienas kito supratimas. Jei moteris nebus supratinga, ji reikalaus iš vyro būti jausmingesniu. Tai tas pats, kas sakyti vyrui „būk moterimi“, ir atvirkščiai. Nesupratingas vyras sako moteriai: „Nebūk tokia jausminga“. Taip sakydamas, vyras tarsi sako moteriai „būk vyru“ ir taip jis žudo moteryje tai, kas jį patį prie jos traukia. Tai net ne kvailumas, dar baisiau – nesąmoningumas.
Be minėtųjų skirtingų spalvų yra ir vienodų, kurios bendros abiems. Ir to bendrumo užtenka, kad santykis prasidėtų, kad partneriai nebūtų vienas kitam svetimi, nepaisant to, kad pasaulį mato šiek tiek kitaip. Tų bendrų spalvų užtenka, kad mėlyna ir rožinė spalvos nekonfliktuotų, ir, svarbiausia, jų užtenka, kad vyras ir moteris taptų viena esatimi, turinčia visas keturias spalvas. Tokia esatis – tai meilė.
Matas Bytautas
