Pirmadienį daugelyje šalių laikraščiai nepasirodė, dėl Velykų švenčių jie neišėjo ir sekmadienį tose šalyse, kur šiaip jau tądien jie pasirodo, tad šioje užsienio spaudos apžvalgoje remsimės tik šeštadienio ir antradienio laikraščiais.
Dominuojanti tema – kraujyje paskandinti protestai arabų pasaulyje.Šiuo atžvilgiu Amerikai ypač priekaištavo dienraštis „Washington Post“. Šeštadienį jis rašė, kad „vien tik penktadienį Damasko priemiesčiuose, Homse ir šalies pietuose nušauti mažiausiai 75 žmonės. Paprastai tokios apimties žudynės tuoj pat sukelia aštrią Vakarų reakciją: atšaukiami ambasadoriai, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateikiamos rezoliucijos, priimamos sankcijos.
Bet Sirijos atveju nieko panašaus nebuvo. Jungtinių Valstijų vyriausybė, tiesa, smurtą pasmerkė, tačiau šiaip liko pasyvi. Moraliniu požiūriu Amerikos laikysena tiesiog gėdinga.
Stovėti šalia ir nieko nedaryti, kai laisvės reikalaujantys žmonės šaudomi – to akivaizdoje Jungtinių Amerikos Valstijų žmogaus teisių politika atrodo kaip tikras pasityčiojimas. Prezidentas Barackas Obama pastaraisiais mėnesiais arabams ne kartą žadėjo palaikyti jų kovą už didesnę laisvę. Tačiau Sirijoje jis savo pažado netesėjo“, skundėsi Amerikos sostinės dienraštis.
Beiruto prancūzakalbis dienraštis „L'Orient-Le Jour“ apie Sirijos prezidento Basharo al Assado bandymus žmones nuraminti, atšaukiant nepaprastąją padėtį ir sušvelninant demonstracijų draudimo įstatymą, šeštadienį rašė, jog „to per maža ir, be to, jau per vėlu.
Tai jau matėme Tunise, paskui – Kaire ir Sanoje, dabar Damaske. Trys prezidento dekretai gal būtų minią nuraminę, jeigu juos būtų paskelbęs prieš mėnesį. Tačiau penktadienio demonstracijos pasiekė ligi šiol neregėtą apimtį.
Atrodo, jog režimo priešininkai per daug jau sudėjo aukų, kad pasitenkintų tik reformėlėmis“, – rašė Beiruto Libane laikraštis.
Tą patį teigė ir Malagos Ispanijoje dienraštis „Diario Sur“. „Nors režimas ir padarė nuolaidų, tačiau tai įvyko per vėlai ir tik dėl didėjančio spaudimo iš tautos ir iš tarptautinės bendrijos pusės. Dar prieš porą savaičių tokias reformas žmonės būtų pasveikinę, bet dabar nacionaliniam susitaikymui jos jau nebetinka“, – rašė šeštadienį Ispanijos laikraštis.
Antradienį Frankfurto dienraštis „Rundschau“ pažymėjo, jog „pasaulis su pasibaisėjimu stebi, kaip dar viena arabiška vyriausybė bando sušaudyti savo į laisvę besistiebiančią tautą. Konfrontacija didėja.
Daroje tankai ir pėstininkai taiko į viską, kas gatvėje juda. Politinių kompromisų, kurie įaudrintus žmones galėtų nuraminti, galimybė yra negrįžtamai sužlugdyta.
Daugiau nei 120 žuvusiųjų nuo valdžios smogikų kulkų – ko čia stebėtis, kad žmonės nebetiki diktatoriumi B. Assadu ir jo reformų norais. Dabar jie kovos iš paskutiniųjų, nes žino, kad tokios galios sistemos reformuoti neįmanoma“.
„Sirija – tai ne Egiptas“, rašė Hageno miesto dienraštis „Westfalenpost“ ir apgailestavo, kad Sirija „neturi simbolinės figūros su M. El Baradei žavesiu. Kiek neišsivysčiusi yra Sirijos pilietinė visuomenė, tiek neįmanomas reformuoti yra ir jos dabartinis režimas. B. Assadas panaikina nepaprastąją padėtį ir pasiunčia prieš žmones tankus.
Geresnio įrodymo, kad jo pasirengimas reformoms tėra farsas, vargu ar gali būti.“
Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“ Dietricho Alexanderio straipsnyje taip pat antradienį rašė, kad „Sirijos prezidentas B. Assadas pražiopsojo laiką reformoms. Dabar jo tauta nori jį nuversti, o jis, kaip ir jo tėvas 1982-aisiais, griebiasi smurto.
Ir kaip vienas į kitą panašūs liūdni Sirijos paveikslai: 1982 m. Hama, dabar Dara. Tada tėvas Hafis Assadas leido išžudyti iki 30 tūkstančių režimo oponentų. Šiandien jo sūnus prieš savąją tautą atsuka tankus. B. Assadas yra prezidentas, kuris nenorėjo tokiu būti, jis mieliau skaito profesinę medicinos literatūrą arba Brechtą, bet ne Makiavelį.
O vis dėl to tai, kad jis dabar nesipriešindamas politiniams „aparatčikams“ leidžia diktuoti politines aksiomas, kurios ištisus dešimtmečius išlaikė valdžią ir visas jos siurbėles gyvas, rodo, kad jis bailys. Ir sugriauna likutį jo reputacijos, kurią kadaise, kaip vilties įkūnytojas, savo tautoje turėjo.
„Geros valios“ diktatorius prarado savo nekaltybę. Rodos, tik laiko klausimas, kada jis praras ir savo galią“, – baigė savo straipsnį antradienį Šiaurės Vokietijos dienraščio „Welt“ komentatorius.
Galop, žvilgsnis į Zagrebo dienraštį „Večernji List“, kuris ne konkrečiai apie Siriją, bet apie kitas musulmoniškas regiono valstybes rašė, jog „Jazminų revoliucija Šiaurės Afrikos arabams atnešė viltį, tačiau Europos Sąjungai – stiprius galvos skausmus. Tūkstančiai bėglių kelia iššūkį Europos Sąjungos laisvo keliavimo be dokumentų sistemai.
Po to, kai Italija pradėjo Tuniso pabėgėliams leisti keliauti už šalies ribų, Prancūzija tuoj pat uždarė sieną su Italija. Belgija bei Olandija irgi per trumpą laiką sustabdė Šengeno sutarties galiojimą. Kaip bežiūrėtum, pasienio kontrolės grąžinimas Europos Sąjungos viduje sudaro nekokį Europos Sąjungos vaizdelį“, – teigė Kroatijos sostinės dienraštis.
Mykolas Drunga
