Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse švęsta antroji Velykų diena. Pagal senolių tradicijas linksmintis kvietę muziejininkai mokė ridenti margučius ir žaisti tradicinius žaidimus. Etnografinėse sodybose skambėjo lalautojų linkėjimai, dainos, dalytos Velykės dovanėlės.
Antrąją Velykų dieną į Liaudies buities muziejų susirinkę žmonės iš žiemos miego bundančią žemę judino dainomis, šokiais ir žaidimais, kurių svarbiausias - margučių ridenimas. Senoliai tikėjo, kad ridenant margutį jo gyvybingumas, vaisingumas perduodamas žemei. Etnologai sako, kad ridenimo būdų būta įvairių – kone kiekvienas kaimas turėjęs savająjį. Ridenimui buvo reikalingos priemonės, pavyzdžiui, loveliai ar lazdos. Vieną įdomesnių ir retesnių margučių ridenimo būdų etnologai sako užfiksavę Skuodo rajone.
„Ridendavo skuodiškiai su lazdomis. Ridena daug žmonių – septyni ar devyni. Žaidimo tikslas – kuo toliau žeme nurident margutį. Parideni vieną kartą, kad kuo toliau nusiridentų, bet margutis būtinai turi likti sveikas“, – pasakoja muziejininkas etnologas Vingaudas Baltrušaitis.
Kadaise lietuviai Velykas švęntė keturias dienas. Pirmąją vaišes keldavo namuose, antrąją - lankydavosi svečiuose. Tokie, kurie nosies šią dieną iš namų nekišdavo, vadinti tinginiais ir apsileidėliais. Galvota, kad dėl to metai jiems būsiantys blogi. Dzūkijoje šią dieną jauni vyrai susiskirstydavo į du vedusių ir nevedusių pulkelius ir eidavo margučių rinkti. Nevedusieji traukdavo ten kur jaunos merginos gyvena.
„Jauni vyrai, užeidami pas panas į gryčią, paprašydavo kiaušinių. Jei pana turėdavo kiaušinių, jų duodavo. Jeigu neturėdavo – baisi sarmata. Tada bernai traukdavo tą mergą iš gryčios, temdavo į vištidę ir sodindavo ant gūžtos. Sakydavo, neturi, tai dabar sudėsi“, – sako folfkloro ansamblio vadovė Ramunė Baniulienė.
Daugiausiai margučių surinkdavęs vyras laikytas pačiu šauniausiu. Sako, patys mikliausi kiaušiniautojai prisirinkdavę net po 60 margučių. Labai svarbu budavę pasisupti sūpuoklėse. Tikėta, kad kuo aukščiau per Velykas įsisupsi, tuo didesnis bus derlius.
