Karštos diskusijos šiuo klausimu tęsiasi nuo neatmenamų laikų. Vieni, o tokių dauguma, mano, kad vyrai ir moterys niekada nebūna tik draugais, nes jų fizinis skirtingumas visuomet sukelia mažesnį ar didesnį potraukį, ir nors pats žmogus gali jo visiškai nesuprasti, kai pasitaiko tinkama proga, tai gali būti realizuota.
O kiti į broliškus (seseriškus) santykius žiūri visiškai ramiai ar net labiau linkę bendrauti su kitos lyties žmonėmis, nes daugiau jais pasitiki ir mano, kad dėl skirtybių bendravimas tampa turtingesnis ir įdomesnis. Bet ypač aštri ši problema tampa, kai vienas iš poros užmezga ar nuolat palaiko draugiškus santykius su kitos lyties žmogumi.
Neseniai konsultavau porą. Vienas prie kito besitaikydami, jie gyveno aštuonetą metų. Pirmas „prabudo“ vyras. Jis pasibaisėjo, kiek mažai nuveikta profesiniame gyvenime, koks nuobodus laisvalaikis ir ėmė daugiau bendrauti su žmonėmis. Šio vyro ypatingumas – jam labiau patinka bendrauti su moterimis. Vyrai, kurių geriausios draugės yra moterys, ir moterys, kurių geriausi draugai yra vyrai, paprastai jau nuo vaikystės turi teigiamą bendravimo su kita lytimi patyrimą: merginos daugiau bendrauja su broliais ar tėvu, vaikinai – su seserimis ar motina. Toks elgesys nėra dažnas, todėl aplinkinių sutinkamas su įtarimu ar net smerkimu, nors jis kur kas mažiau keistas nei, tarkim, homoseksualūs ryšiai.
Taigi, mano klientai susipyko dėl to, kad vyras ėmė draugauti su viena mergina, sakydamas, kad ji jam dvasiškai labai artima, o žmoną pradėjo kankinti pavydo manija, nors jokių fizinių neištikimybės įrodymų nebuvo. Vyras užsispyrė, kad nebenori taikytis prie jos kaprizų ir jaustis kaip kalėjime, o ši – kad niekada nepatikės tokių „draugysčių“ nekaltumu ir pareiškė, jog jis turi rinktis: ji arba kitos moterys. Kaip nustatyti, kada tik draugystė, o kada jau meilė? Pats vyras veikiausiai galėtų atsakyti į klausimą, ar jo galvoje šmėsteli erotiniai jausmai, o mes, pašaliečiai, į tą klausimą atsakyti negalime.
Ar vyro ir moters draugystė be erotinių motyvų iš viso įmanoma? Ką sako psichologiniai tyrimai? Tyrimai sako, kad visgi ji yra įmanoma ir dažniau sutinkama tarp inteligentiškų žmonų, pavyzdžiui, menininkų, mokslininkų, kurie turi bendrų interesų ir kurių draugystė turtinga apmąstymais, pokalbiais, bendrais tikslais. Kodėl ši draugystė neperauga į meilę? Paprastai veikia vien iš šių priežasčių: vienas ar abu draugai turi antrą pusę, santykiais su kuria yra patenkintas arba yra apsisprendęs būti ištikimas; vyras ir moteris vienas kitam nepatrauklūs – „ne to skonio“. Žinoma, dažniau sutinkami atvejai, kai antrą pusę turi tik vienas iš draugų arba tik vienas iš jų nejaučia potraukio, o kitas jį visgi jaustų.
Draugystė gali vykti ir šiuo atveju, jei tiesa aiški nuo pradžių ir nesuteikiama melagingų vilčių. Trečia priežastis: vyro ir moters draugystė dažniau sutinkama tarp moteriškų vyrų ir vyriškų moterų. Kuo vyras vyriškesnis, o moteris moteriškesnė, tuo daugiau traukos ir mažiau tarpusavio supratimo, tokios moterys jaučiasi suprastos tik draugių, o vyrai – tik draugų, tuo tarpu moteriški vyrai ir vyriškos moterys vienas kitą gerai supranta ir kartu priešinasi paplitusiems vyriškumo ir moteriškumo modeliams.
Bet grįžkime prie mūsų atvejo. Panašu, kad mano klientas tik draugauja su šia ar kitomis draugėmis, o žmona tuo netiki. Bet ar tik netikėjime priežastis? Kažin. Jai trūksta jo dėmesio, ji trokšta daug šiltesnio santykio ir didesnio susidomėjimo, jai užtenka tik jo, o jo dėmesys ir teigiama energija dalinama aplinkai, o ne jai. O gal ji yra per daug godi ir nori, kad jis apie ją šokinėtų?
Kaip yra iš tiesų ir kas teisinga, mes atsakyti negalime, kiekviena pora šį klausimą sprendžia savaip. Bet psichologas čia vis dėlto turi tarti savo žodį: taip, vyrai ir moterys gali būti tik draugais. Žinoma, svarbu įsigilinti, kas iš tiesų slepiasi už tokių santykių, bet aklai drausdami jiems tai daryti, mes įsiveliame į kovas, kuriose galiausiai nukenčia visi.
Genovaitė Petronienė
