Automobilių pajėgumas nuolatos auga
Nepaisant įvairiausių kalbų apie saugumą ar tragiškų įvykių mažinimą, vidutinis automobilių variklių galingumas su kiekvienais metais auga. Geru pavyzdžiu galėtų būti Vokietija, kurioje vidutinis automobilių variklių galingumas per keturiasdešimt metų išaugo kelis kartus.
1981 metais vidutinis variklių galingumas siekė 79 arklio galias, o 2020-aisiais jau siekė 165 arklio galias. Galiausiai, visa tai veda link to, jog didesnis variklių pajėgumas skatina vairuotojus važiuoti didesniu greičiu. Tokiu būdu vairuotojai sudaro didesnę tikimybę padaryti eismo įvykį ir žinoma – važiuojant didesniu greičiu automobilis išmeta didesnį kiekį emisijų.
Būtent paskutiniai du veiksniai yra stipriausi ir svarbiausi argumentai, kuriais remsis europarlamentarai, jeigu jie kada nors nuspręs įvesti visuotinį maksimalaus greičio ribotuvą.
Ar greičio ribojimas yra vienintelė išeitis?
Žvelgiant įvairių aktyvistų, ekologų ir saugumo ekspertų akimis, maksimalaus greičio ribojimas yra logiškas. Juolab, ypač ant stalo pateikus argumentą, jog daugumoje Europos šalių maksimalus leistinas greitis siekia 130 km/val.
Tačiau tokio pobūdžio draudimai jų iniciatoriams visuomet trenkia kitu lazdos galu, nes žmonės visuomet atras būdų kaip apeiti konkretų draudimą. Puikus to pavyzdys yra „Volvo“.
Gamintojui apribojus maksimalų greitį ties 180 km/val. padala, netrukus į pagalbą atkeliavo šių automobilių specialistė „Heico“, kuri už atitinkamą sumą ne tik pašalins ribojimą, bet ir „atsuks“ automobilyje esančio variklio „kranelį“, kuris konkrečiam vairuotojui leis iškelti vidurinį pirštą tiems, kas sumąstė šiuos ribojimus.
Maksimalaus greičio ribojimas, regis, yra pats lengviausias būdas išspręsti problemą, kuri išliks iki dienos, kai žmogui bus leidžiama vairuoti automobilį. Juk visi puikiai žinome, jog automobilio greitis nėra tas veiksnys dėl kurio įvyksta avarijos. Avarijos įvyksta dėl vairuotojo, kuris nepamatavęs savo galimybių nesugeba suvaldyti pusantros ar dvi tonas sveriančio automobilio, tad, mūsų nuomone, vietoje visuotinio maksimalaus greičio ribojimo reikėtų įteisinti visuotinį vairavimo egzaminą, kuris būtų profesionalesnis, reiklesnis ir būsimam vairuotojui įskiepytų įgūdžius, kurie leistų jam automobilį kontroliuoti bet kokiomis sąlygomis, bet kokiu greičiu.
Europarlamentarų iniciatyva
Atsižvelgiant į 2019 metais paviešintą informaciją, Europos Komisija ant stalo pateikė pasiūlymą, kuriuo gamintojai būtų įpareigoti į naujus automobilius pradėti diegti „Intelligent Speed Assistance“ vardu pavadintą technologiją, kuri, maksimalų greitį apribotų ties 180 km/val. riba. Vis dėlto, tuomet europarlamentarai abejojo, jog ši technologija nėra pakankamai išvystyta ir pritaikyti masiniam naudojimui.
Taip pat vertėtų paminėti dar vieną dalyką. Europos Sąjunga turi dar vieną viziją, kuri, nors ir atrodo gerai apgalvota, tačiau yra visiškai atitrūkusi nuo realybės.
ES sako, kad turi kruopščiai parengtą planą, kuris padėtų iki 2038 m. sunkių sužalojimų kiekį keliuose sumažintų iki 140 000, o iki 2050 metų – iki absoliutaus nulio.
Pasak ES, viena iš svarbiausių priemonių, padėsiančių pasiekti šį tikslą – įvairių technologijų diegimas į automobilius: greičio ribojimo sistema, automatinė pagalbos iškvietimo sistema ir pan.
Šį tikslą, tiesą sakant, reikėtų vertinti tik teigiamai, tačiau, mūsų nuomone, tai yra nerealūs lūkesčiai, dėl kurių gamintojams bus keliami neįgyvendinami techniniai ir technologiniai reikalavimai. Ypač pandemijos akivaizdoje.
