„Visumoje, tai iš vienos pusės gerai, kad atsirado kas perėmė ir parėmimas buvo sėkmingas. Iš kitos pusės šiek tiek neramina, kad mažmeninėje bankininkystėje investuotojų interesas silpsta ir bankai atsisako mažmeninės bankininkystės. Veikiausiai tai susiję su reguliavimu ir pelningumu, kurį sudėtinga pasiekti. Tokia tendencija neramina. Dabar paslaugų krepšelio reguliavimas gali paskatinti toliau kai kuriuos bankus apriboti investicijas į mažmeninį sektorių“, - BNS sakė Stasys Kropas.
„Nematydami tinkamos grąžos bankai gali atsisakyti to segmento ir jo paprasčiausiai nevystyti. Šiam sektoriui reikia daug investicijų, nes reikia eiti koja kojon su inovacijomis, nes kitaip paslaugos gali būti nepatrauklios“, - pridūrė S.Kropas.
Tačiau, anot jo, šiuo metu negirdėti, kad kažkas norėtų parduoti ar pirkti kito banko mažmeninės bankininkystės dalį.
Pirmadienį „Swedbank“ baigė perimti „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientus. Neskelbiamos vertės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės verslo pardavimo „Swedbank“ sandoris baigtas kovo 22-ąją. „Danske Bank“ Lietuvoje nuo šiol teikia tik verslo ir privačios bankininkystės paslaugas. Preliminariais skaičiavimais, „Swedbank“ paskolų portfelis išaugo beveik 500 mln. eurų, o jo dalis mažmeninės bankininkystės rinkoje padidėjo iki 40-50 proc.
Dabar yra parengtas Mokėjimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma įvesti pagrindinę mokėtojo sąskaitą - ji apimtų būtiniausių paslaugų rinkinį, už kurį bankų klientai - fiziniai asmenys - mokėtų nustatytą kainą, kurios didžiausią leistiną dydį nustatytų Lietuvos bankas. Nepasiturintys, socialinę paramą gaunantys gyventojai, kurių Lietuvoje yra apie 130 tūkst., už šio krepšelio paslaugų rinkinį mokės ne daugiau nei pusę Lietuvos banko nustatyto didžiausio atlyginimo.
Jei toks modelis būtų priimtas, banko klientas už nustatytą kainą galėtų kas mėnesį atlikti 10 ar daugiau pervedimų eurais, nemokamai išsigryninti iki 550 eurų bankomate, gauti mokėjimo kortelę, atidaryti sąskaitą, gauti elektroninės bankininkystės ir kitų paslaugų. Šia įstatymo pataisa siekiama perkelti Europos Sąjungos (ES) direktyva į Lietuvos teisę.
LBA ir komerciniai bankai pastaruoju metu kritikuoja centrinio banko iniciatyvą įpareigoti pagrindines bankų paslaugas gyventojams teikti už fiksuotą mokestį.
„Swedbank“: mažmeninės bankininkystės paslaugų perkėlimas užbaigtas sėkmingai
Nuo birželio 6 d. 8 val. klientai jau gali naudotis perkeltomis paslaugomis banke „Swedbank“. Informaciją apie perkeltas sąskaitas bei paslaugas jie gali matyti savo „Swedbank“ interneto banko paskyroje.
„Turėjome aiškų tikslą, kad klientams perkėlimas būtų kuo sklandesnis ir patogesnis. Šiam procesui banko specialistai iš visų trijų Baltijos šalių kartu su „Danske Bank“ komanda pradėjo ruoštis dar praėjusių metų rugsėjį, kai buvo pasirašyta sutartis tarp dviejų bankų. Džiaugiamės, kad perkėlimas pavyko sėkmingai ir klientai gali sklandžiai naudotis visomis banko paslaugomis“, – teigia „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.
Už paslaugų perkėlimą klientams nėra taikomi papildomi mokesčiai. Asmeninės sąskaitos, būsto ir vartojimo paskolos, lizingas, indėliai bei vertybiniai popieriai perkelti automatiškai. „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientai į „Swedbank“ turi kreiptis tik dėl mokėjimo kortelių ir interneto banko prieigos. To nepadariusieji iki paslaugų perkėlimo, šiomis priemonėmis gali pasirūpinti bet kuriame „Swedbank“ padalinyje. Klientams patiems nereikėjo nutraukti su „Danske Bank“ sudarytų sutarčių, kuriose apibrėžtas perkeliamų paslaugų teikimas. Paslaugų sutartyse ir sąlygose liko galioti visi esminiai susitarimai, indėlių ir paskolų palūkanų normos išliko nepakitusios. „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės paslaugomis, kurių teikimas perkeltas į „Swedbank“, naudojosi apie 86 tūkst. klientų. Perleisto paskolų portfelio dydis Lietuvoje yra apie 459 mln. eurų.
