Žalgiriečiai nuo kito sezono žada daugiau remtis pajėgesniais legionieriais, kurie kartu su Pauliumi Jankūnu, gal ir Renaldu Seibučiu turėtų sudaryti komandos smogiamąją jėgą.
Šį sezoną Eurolygoje „Žalgirio“ aprangą vilkėjo šeši užsieniečiai. Kauniečiai pateko į „Top 16“ varžybas, bet jose sugraibė tik 2 pergales iš 14.
Portalas tv3.lt panagrinėjo, kada Kauno ekipai labiau sekėsi Eurolygoje nuo 2000 metų – ar kai klubas turėjo daugiau legionierių, ar mažiau ir koks buvo jų indėlis.
Daugiausia užsieniečių „Žalgirio“ garbę gynė 2007-2008 ir 2010-2011 m. sezonuose – po aštuonis. 2007-2008 m. Kauno klube Eurolygoje didelis krūvis teko gynėjams amerikiečiams gynėjams Marcusui Brownui, Dejuanui Collinsui, kroatui Marko Popovičiui, puolėjui slovėnui Goranui Jurakui (žaidė 19-20 rungtynių). Visi jie kartu rinko 43,7 taško.
Amerikiečiai Tanoka Beardas, Michaelas Bradley, kroatas Damiras Markota, senegalietis Mamadou N'Diaye tą sezoną rungtyniavo nedaug (2-7 mačus).
Iš lietuvių puolant svarbesni buvo tik Jono Mačiulio (11,9 tšk.) ir Pauliaus Jankūno vaidmenys (8,6). Trečias pagal rezultatyvumą iš vietos krepšininkų buvo Eurelijus Žukauskas, kuris įmetė tik 3,6 taško.
2007-2008 m. regulairiajame sezone žalgiriečiai kovojo solidžiai – iš 14 mačų laimėjo 8, o „Top 16“ varžybose iškovojo tik 1 pergalę iš 6. Tačiau tuomet Lietuvos ekipapantrajame etape pateko į itin stiprią grupę – su „Real“, „Maccabi“ ir „Olympiacos“.
2010-2011 m. tik trys legionieriai iš aštuonių rungtyniavo daug (10-16 rungtynių) ir jų indėlis nebuvo labai svarus – „Žalgiriui“ atstovavo amerikiečiai aukštaūgis Travisas Watsonas (6,6 tšk.), taip pat D. Collinsas (6,7) ir slovėnas „centras“ Mirza Begičius (9,7). Kitų užsieniečių M. Browno, gynėjo slovėno Aleksandro Čapino, aukštaūgių serbo Bobano Marjanovičiaus, amerikiečių Trento Plaistedo, Omaro Samhano pagalba buvo menka (žaidė 3-6 dvikovas).
Lietuvos krepšininkų kraitis buvo solidesnis nei užsieniečių. Martynas Pocius sukaupė 10,9 tšk., Paulius Jankūnas – 9,4, Mantas Kalnietis – 9,1, Tomas Delininkaitis – 8,8.
Tiesa, Lietuvos čempionai tuomet pasirodė kiek prasčiau nei 2007-2008 m. – pirmajame etape laimėjo 5 dvikovas iš 10, o „Top 16“ – vėl tik 1 iš 5.
Mažiausiai svetimšalių – tik po tris – „Žalgiris“ turėjo penkiuose sezonuose – 2000-2001, 2008-2009, 2004-2005, 2013-2014 ir 2014-2015 m.
Vienas iš tų sezonų buvo neblogas, trys vidutiniški, o vienas – itin prastas. Fiasko „Žalgiris“ patyrė 2008-2009 m., kai sukrapštė tik 2 pergales iš 10 ir nepateko į antrąjį etapą. Tada Kauno komanda iš esmės rėmėsi tik vienu legionieriumi – puolėju iš JAV Lorenu Woodsu, kuris įmetė 12,3 taško, atkovojo po 9 kamuolius.
Amerikietis gynėjas Willie Deanas (5 mačai) ir serbas vidurio puolėjas Ratko Varda (2 rungtynės) „Žalgiriui“ padėjo tik simboliškai.
Geriausias iš minėtų penkių sezonų buvo 2014-2015 m., kai „Žalgiryje“ pirmuoju smuku griežė amerikietis „svingmenas“ Jamesas Andersonas (14,5 tšk., 5,1 atk kam., 2,5 rez.perd.). Jo tėvynainis įžaidėjas Willas Cherry įmetė 7,1 taško, o esto puolėjo Siimo-Sanderio Vene indėlis buvo labai kuklus.
2000-2001 m. Kauno ekipa pirmajame etape šventė 6 pergales iš 10. Tada „Top 16“ etapo nebuvo. Žalgiriečiai pralaimėjo pirmojo etapo atkrintamųjų varžybų serją Atėnų AEK. Tada visi trys legionieriai amerikiečiai gynėjas Steve'as Woodberry (11,9 tšk., 4,8 atk. kam., 3,1 rez. per.), puolėjas Johnas White'as (11,8 tšk.) ir „centras“ ukrainietis Grigorijus Chižniakas (14,4 tšk., 8,1 atk kam., 3,2 blok.) rungtyniavo itin naudingai.
2004-2005 m. „Žalgirio“ gretose buvo du aukšto lygio legionieriai iš JAV – gynėjas Robertas Packas (17,3 tšk., 3,4 rez. perd.) ir aukštaūgis Tanoka Beardas (18 tšk., 10,6 atk. kam.). Kauniečiai užtikritai kovėsi reguliariajame sezone, kuriame laimėjo 8 kartus iš 14, bet „Top 16“ atrodė apgailėtinai ir suklupo viose 6-iose dvikovose.
2013-2014 m. „Žalgiris“ rėmėsi daugiausia vienu užsieniečiu – gynėju iš Justinu Dentmonu (16,8 tšk., 4,1 rez. perd.). Latvis gynėjas Kasparas Vecvagaras ir S.S. Vene rungtyniavo nedaug. Pirmajame etape Lietuvos klubas laimėjo pusę dvikovų iš 10, bet tragiškai pasirodė „Top 16“ varžybose – 2 pergalės iš 14.
Kituose sezonuose nuo 2000 metų Kauno komanda atstovavo 4-7 užsieniečiai. Tada dažniau geriau sekėsi tuomet, kai ekipoje buvo daugiau legionierių. Išskyrus 2003-2004 m. sezoną, kai „Žalgirio“ aprangą vilkėjo tik keturi atvykėliai, bet Kauno klubo garbę gynė Arvydas Sabonis. „Žalgiris“ tik per plauką nežengė į finalo ketvertą, kai pralaimėjo laimėtas rungtynes prieš „Maccabi“.
2001-2002 ir 2002-2003 m. kauniečiai rėmėsi keturiais legionieriais ir net nepateko į antrąjį turnyro etapą.
Žalgiriečiai brandžiai rungtyniavo 2012-2013 m., kai Eurolygoje žaidė septyni svetimšaliai – reguliariajame sezone Joano Plazos diriguojamas Lietuvos klubas patyrė tik 2 nesėkmes iš 10, o „Top 16“ varžybose triumfavo 6 kartus iš 14.
Tiesa, vieną sezoną „Žalgiris“ su septyniais užsieniečiais pasirodė tiesiog gėdingai – 2006-2007 m. pirmajame etape išstenėjo tik 2 pergales iš 14 bandymų.
Taigi „Žalgiris“ Eurolygoje šiek tiek geriau paprastai žaisdavo tada, kai turėdavo daugiau legionierių (6-8), tačiau ne kartą ir su gausiu užsieniečių būriu stipriausia Lietuvos komandos krepšininkai griūdavo veidu į purvą.
