Mobiliųjų programėlių duomenys mus gali suklaidinti, dėl to, kad jose pateikta iki galo neapdorota informacija.
„Mobiliosios aplikacijos dažniausiai būna paremtos kokiu nors modeliu, jis gauna kažkokį rezultatą ir tą rezultatą įdeda į aplikaciją ar tinklalapį. Kartais šie modeliai būna kažkur už Atlanto, jie yra labai toli nuo mūsų ir labai neapdoroti“,– kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Štai praktinis pavyzdys, kaip tai veikia. Palyginome mobiliųjų aplikacijų prognozuojamus duomenis be realius tos dienos orus, kuriuos fiksuoja hidrometeorologijos tarnyba. Štai, kas paaiškėjo.
Galite pasitikėti artimiausios paros prognoze
Palyginus poros savaičių duomenis paaiškėjo, kad labiausiai galima pasitikėti orų programėlių duomenimis, kuomet jie rodo artimiausios paros prognozę. Apsirinkama labai nestipriai, tik vienu laipsniu arba debesuotumu.
Pavyzdžiui, gegužės 12 dieną, penktadienį, Vilniuje buvo giedra diena, švietė saulė, sulaukėme 14 laipsnių šilumos. Pagal gegužės 11 dienos mobiliosiose aplikacijose pateikiamas prognozes turėjo būti giedra diena, kaisti iki +13 laipsnių. Taigi prognozė buvo gana tiksli.
Tarkime, gegužės 17 dieną, trečiadienį, Vilniuje buvo debesuota su pragiedruliais, temperatūra siekė 17 laipsnių šilumos. Pagal gegužės 16 dienos mobiliosios aplikacijos prognozes, panašiai ir buvo numatyta, tik apie debesuotumą nepranešta, nes buvo prognozuojama giedra diena, temperatūra taip pat numatyta +17 laipsnių.
Gegužės 19 dieną, penktadienį, Vilniuje sulaukėme +24 laipsnių, buvo debesuota diena. Dienos prieš tai prognozės rodė, kad turėtų būti +23 bei debesuota su pragiedruliais diena.
Taigi artimiausios paros rodikliai yra pakankama tikslūs, apsirinkama dėl smulkmenų. Žinoma, orai pastarosiomis savaitėmis nebuvo labai permainingi, jei tokie būtų, tai labiau apsunkintų prognozavimą. Galbūt rezultatai skirtųsi.
Klimatologo D. Valiuko žodžiais tariant, Sacharoje turbūt ir pusmečiui į priekį numatyti orus yra labai paprasta, nes ten jie vienodi.
Dvi dienos į priekį
Artimiausios paros prognozės, kurios yra pateikiamos aplikacijose yra gana tikslios, tačiau kaip yra žiūrint toliau? Antrosios dienos prognozės dar yra pakankamai tikslios, bet atsiranda vis daugiau paklaidų.
Pavyzdžiui, gegužės 13 dieną, šeštadienį, Vilniuje buvo debesuota, temperatūra kilo iki +18 laipsnių. Pagal gegužės 11 dienos mobiliosios aplikacijos prognozes turėjo būti +16 laipsnių, buvo numatoma giedra diena. Taigi, apsirikta jau dviem laipsniais ir debesuotumu.
Gegužės 18 dieną, ketvirtadienį, Vilniuje buvo +18 laipsnių, diena buvo debesuota. Pagal gegužės 16 dienos mobiliosios aplikacijos prognozes turėjo būti +17 laipsnių ir debesuota diena. Čia pataikyta kiek labiau, apsirikta tik vienu laipsniu.
Gegužės 20 dieną šeštadienį Vilniuje sulaukėme visų +25 laipsnių, buvo debesuota su pragiedruliais diena. Dviejų dienų prieš tai prognozės rodė, kad bus +24 laipsniai ir apsiniaukusi diena. Taigi vėl apsirikta dviem aspektais: vienu laipsniu bei debesuotumu.
Tai reiškia, kad dviejų parų rodikliai yra ne visiškai tikslūs, apsirinkama dėl vis daugiau aspektų, bet dėl kai kurių pataikoma. Taigi, pasitikėti tokia prognoze dar galima, turint omenyje, kad paklaidų bus.
Trys dienos į priekį
Žiūrint artimiausių dienų prognozes, jos dar yra gana tikslios, tačiau, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių, todėl atsiranda daugiau ir didesnių neatitikimų.
Gegužės 14 dieną, sekmadienį, Vilniuje buvo +20 ir giedra diena. Pagal gegužės 11 mobiliosios aplikacijos prognozes turėjo būti +17 laipsnių, buvo numatoma giedra diena.
Gegužės 19 dieną, penktadienį, temperatūra kilo iki +24 laipsnių, buvo apsiniaukę. Pagal gegužės 16 dienos mobiliosios aplikacijos prognozes turėjo būti +22 laipsniai, taip pat diena neturėjo būti visiškai apniukus, o debesuota su pragiedruliais. Taigi, buvo apsirikta dviem laipsniais, bei debesuotumu.
Gegužės 21 dieną, sekmadienį, buvo +22 laipsniai, diena buvo saulėta, giedra. Trijų dienų prieš tai prognozės rodė, kad bus +23 laipsniai ir lietinga diena. Taigi stipriai apsirikta dėl kritulių, ir minimaliai dėl temperatūros.
Taigi trijų parų rodikliai yra dar labiau nutolę nuo realybės. Jie retai kada būna tikslūs.
Savaitė į priekį – galbūt pasiseks, bet greičiausiai ne
Stebint prognozes, kuriose pateikiama informacija savaitę į priekį matyti, kad prašaunama vis daugiau ir išimtimis tampa sutapimai, o ne paklaidos. Kitaip tariant, tai loterija.
Gegužės 18 dieną, ketvirtadienį, Vilniuje buvo +18 laipsnių, lauke buvo debesuota diena. Pagal gegužės 11 dienos mobiliosios aplikacijos prognozes turėjo būti +18 laipsnių, buvo numatoma lietinga diena. Taigi apsirikta kritulių būviu, kas yra pakankamai svarbu, jei planuojate kažkur išvykti (žvejoti, iškylauti ar pan.).
Gegužės 23 dieną, antradienį, buvo +20 laipsnių ir debesuoti su pragiedruliais orai. Pagal gegužės 16 dienos mobiliosios aplikacijos prognozes turėjo būti +19 laipsnių ir debesuota su pragiedruliais.
Tai rodo, kad savaitės ar panašaus laikotarpio prognozių rodikliai yra nepakankama tikslūs, kad jais pasitikėtume. Galbūt jie sutaps, bet greičiausiai ne.
Prognozes nuolat patikslinamos
Tikriausia pastebėjote, kad prognozės jūsų telefone ir apskritai visur, kas valandą, o kartais ir dažniau, patikslinamos. Taip yra dėl to, kad meteorologijos stotys gauna vis daugiau duomenų iš kitų apylinkių, jie padeda geriau įvertinti situaciją.
„Kuo arčiau prognozuojamos dienos, tuo prognozės tikslesnės. Prognozės nuolat patikslinamos, nes galbūt kažkas nebuvo pakankamai įvertinta, atsiranda daugiau, duomenų korekcijos visada vyksta daugiau ar mažiau“,– kalbėjo klimatologas.
Trisdešimties dienų ar didesnio laikotarpio prognozės nepasitvirtina.
„Labai retai kažkur surasite, kad prognozė būtų ilgesnė nei savaitės, na dešimties dienų dar būna. Gismeteo pateikia tą trisdešimties dienų prognozę, ko niekas niekada neduoda ir nei vieni specialistai tuo užsiimantys niekada neduos tokios prognozės. Nes tai nėra gerai, todėl kad tarsi žmonėms pateikiama informacija, bet ten yra visiškas neatitikimas“,– kalbėjo klimatologas D. Valiukas.
Kodėl reikėtų pernelyg nepasitikėti orų programėlėmis?
Programėlėse pateikiama tik pirminė informacija, kompiuterio sugeneruoti duomenys, su kuriais dar turėtų padirbėti sinoptikas, kad iš jų išeitų padori prognozė.
„Meteorologijos tarnybose, nebūtinai Lietuvos, informacija gaunama iš to pačio modelio, paskui sinoptikas, žinodamas situaciją, žinodamas daug papildomos informacijos tą prognozę keičia, todėl tos programėlės yra tik orientacinė priemonė. Kartais gali iš tikrųjų labai gražiai sutapti prognozė ir pasitvirtinti, bet jeigu tendencijas žiūrėtume, tai tikrai ne. Nes tai yra tik pati pirminė informacija, su kuria sinoptikas dar turėtų dirbti, kad gautų tą kokybišką produktą“,– kalbėjo klimatologas.
