Šilta žiema džiugina tuo, kad teks mažiau mokėti už šildymą, rytais sėkmingiau sekasi užsivesti automobilį, mažiau reikia žieminių drabužių. Tačiau dažnam pliusinė sausio temperatūra kelia ir nerimą: dygsta tulpės, žydi žibutės, raktažolės. Ar šiltas oras nepaveiks genetinių augalų savybių, ar sulauksime gero sodo gėrybių derliaus, kaip tai atsilieps miško augalijai ir gyvūnijai, kuriems augalams pavojingiausia tokia kaip ši žiema
Ilgauodegiai – neišnykę
„Šiltos žiemos dienos – palankios miško gyvūnams, jie gali netrukdomi maitintis želmenimis ir derliaus likučiais. Tačiau iki dabar jie ant žieminių pasėlių neina, net į šėryklas neužsuka. Tik tuomet, kai kelias dienas laikėsi minusinė oro temperatūra, prie miško šėryklų buvo pasirodę šernų ir stirnų“, – sako Dzirmiškių girininkijos girininkas Juozas Kašelionis.
Paklaustas, ar jau reikia maitinti zylutes ir kitus paukštelius, girininkas atitarė: „Jei pradėjote berti maistą į lesyklas, tai ir berkite kasdien, nes sparnuočiai lauks ir tikėsis jūsų malonės.“ Pašnekovas teigia miškuose ir laukuose nepastebėjęs atskridusių naujų sparnuočių iš šaltesnio ar šiltesnio klimato juostų.
Alytaus miškų urėdijos medelyno viršininkas Darius Truncė tikino, kad žmonija dar nepajėgi sureguliuoti gamtos temperatūros. Specialisto tvirtinimu, medžiams pakenks tik staigus ir stiprus atšalimas. Labiausiai nukentėtų tie, kurie pumpurus jau pradėję brinkinti. D.Truncė primena, kad iki užšąlant, kas nesuspėjo rudenį, dar gali balinti obelų ir kitų vaismedžių kamienus. Pavasarinis balinimas nenaudingas. Tai reikia atlikti giedriu metu, kad apdžiūtų.
Sodininkai yra kalbėję, kad kelerius metus nebereikalinga sodų apsauga nuo kiškių, nes jų jau nebėra, išnykę. Medelyno viršininkas tai paneigia, kiškiai gyvena, šių yra ir medelyne, tiesiog sodininkai besniegę žiemą nepastebi jų pėdsakų. Gerai apžiūrėję obelaites ras ir nugraužtų šakų. „Geriausia apsauga nuo ilgaausių – eglišakės. Jas reikia aprišti nestoru sluoksniu, kad medelis galėtų vėdintis. Eglės šakų nederėtų laužyti bet kur, tam tinka girininkijų kirtimuose rastos šakos, galima pasilaužyti iš savo miško apatinių šakelių“, – pataria D.Truncė.
Dėl šiltos žiemos panikuoti nepataria ir kitas medelyno specialistas, dekoratyvinių augalų žinovas Tomas Panka iš Raudonikių. Jo nuomone, augalams yra užprogramuotas sezoniškumas, ir, nors ir koks būtų šiltas sausis, jie ilsisi. Pavojai tyko pavasarį, kai augalai bunda, o paros oro temperatūros skirtumai – didžiuliai. Privataus medelyno savininkas rekomenduoja kol kas augalus pridengti tik eglišakėmis, patikrinti apklotuosius daržo plėvele, ar jiems po tokia apsauga ne per tvanku.
Vasaris – vėjuotas mėnuo. Privataus miško turėtojai nuogąstauja, kad vėjai gali padauginti vėjavartų, nes nėra įšalo, kuris sukausto medžių šaknis.
„Vėjų yra ir dabar, kažkiek išverstų medžių matyti ir mūsų medelyne, bet sielotis dėl to nereikia. Vandens pertekliaus miškai nejaučia, nes po ypač sauso rudens lietingos dienos dar tik prasidėjo“, – daro išvadą D.Truncė.
Būta dar šiltesnių žiemų
„Tokia kaip ši žiema gėlynų augalijai nėra gerai, bet ji neprapuls. Ir nieko nereikia daryti, leiskime gamtai pačiai susitvarkyti. Štai paimkime pavyzdžiu Palangos kopas: kiek metų žmonės veža smėlį, bet jūra pasiima jo tiek, kiek jai reikia“, – tiesus patyrusios gėlininkės Angelės Jankauskienės pastebėjimas.
Kaip šiltas žiemos oras gali paveikti sodo gėrybių derėjimą? Garsus Punios apylinkėse sodininkas Juozas Šarkelė sako, kad jeigu šiluma užsitęs, nebus gerai. Jo teigimu, vaismedžiai dabar ilsisi, bet jei jiems pradėjus sprogdinti pumpurus spustels šaltukas iki 25 laipsnių, kas retkarčiais pasitaiko, bus blogai. „Jei neaprišote medelių, tai dar ir neriškite, tegul kvėpuoja. Pasirūpinkite rožėmis, kurias pridengėte eglišakėmis – puiku, jei užpylėte pjuvenomis ar durpėmis ir jas sulijo, atkrapštykite nuo kamienų, kad prieitų oro“, – dėsto žinovas. Jis tikina, kad šalčių šiemet dar sulauksime, augalams reikia ir minusinės temperatūros.
Nė vienas pašnekovas nedrįso spėlioti, ar nepadaugės kenkėjų, neatsiras naujų ligų. Jų teigimu, dažnai šaltukai spusteli tik žiemai įpusėjus, to tikimasi ir šiemet. Ponkiškių kaimo ūkininkas Juozas Bagdanavičius prisiminė vasario mėnesį, kai žmonės laukus arė, o kapinėse žydėjo gėlės. „Visi tuomet panikavo, kad derliaus nebus, bet sulaukė pasakiško. Matyt, iš aukščiau geriau mato, kaip reguliuoti“, – kolūkinių laikų patirtį prisiminė Juozas. Stojus 1956 metų sausiui, Juozas mena, žmonės, kurie iš rudens nesuspėjo, taip pat savo sklypus arė. Ir dabar tą gali padaryti nesuspėjusieji, nes, kaip iš savo patirties teigia pašnekovas, pavasarinis arimas atseikėja prastesnį derlių.
Kai ganėtinai aukšta tokiam sezonui temperatūra, specialistai pataria laistyti medelius, nes žemė šiemet prie jų šaknų – sausa, pavasarį jie neturės kuo maitintis. Jei liko nesugrėbtų lapų, reikia sugrėbti, nurinkti užsilikusius vaisius. Iškritus sniegui, nupurtyti jį nuo šakų, o norėdami medelius apsaugoti nuo graužikų, aktyviai ieškančių maisto, aplink kamienus turėtume sniegą sutrypti.
Aldona KUDZIENĖ
