Vaizdžiai kalbant, Vengriją ištiko trejopa „popierių“ krizė: 1) šalies konstituciją ir kai kuriuos įstatymus kritikuoja ES ir JAV; 2) Vengrijai kurpiama byla ES Teisingumo Teisme; 3) jos valiuta ir finansai ne pačios geriausios būklės.
Dėl ko kilo ES ir Vengrijos konfliktas? Kodėl ir kaip Vengrija gali būti pavyzdžiu Lietuvai? Kuriuos Vengrijos „popierius“ mums derėtų nukopijuoti?
Mes be vengrų nenurimsim
Vengrija sulaukė Lietuvos dešiniųjų politikų palaikymo. Seime parengta rezoliucija „Dėl Vengrijos suverenumo ir laisvo apsisprendimo“. Jos autoriai Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos Prezidentei rekomenduoja „griežtai nepritarti viršvalstybinių Europos Sąjungos institucijų ar atskirų ES valstybių narių iniciatyvoms riboti vengrų tautos suverenumą“.
„Suverenumo ribojimu“, matyt, palaikyta tai, kad Europos Komisija (EK) pradėjo teisines procedūras siekiant pakeisti kai kurių Vengrijos įstatymų nuostatas.
Tomis pat dienomis, kada Lietuvos seimūnai pagarsino minėtos rezoliucijos projektą, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Europos Parlamente aiškinosi dėl savo šalies įstatymų. Netrukus EK vadovui jis parašė laišką, kuriuo pažadėjo taisyti Briuselio prieštaravimų sukėlusius teisės aktus. Kol kas kalbama apie įstatymus, bet ne apie konstituciją.
Vengrijos konstituciją užtarė ir Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. Jis nurodė, kas tame dokumente atrodo vertinga Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD): „Konstitucijoje yra įvairių dalykų. Tarp jų ir labai ryškiai pabrėžtas Vengrijos įsipareigojimas tradicinėms vertybėms, krikščioniškoms vertybėms, parama tradicinei šeimai, gyvybės apsaugai. Tai šias nuostatas Europoje visada labai aštriai kritikuoja Europos kairieji, matydami tokiose nuostatose tam tikras labai ryškias dešiniąsias, konservatyviąsias idėjas“.
Lietuvos žiniasklaidoje kilo dabartinės Vengrijos valdžios palaikymo bangelė. Apie tą šalį kalbama kaip apie „tautinės valstybės veliavnešę“, kuri „rodo mums kelią“, teigiama, kad Vengriją puola „finansinis internacionalas“:
„Jei kuri Europos nacija prisimins apie savo istorinę praeitį, kultūrą, tradicijas ir savo šalies tikėjimą – ji tuoj pat pajus pančius, tramdančius nacionalinius jausmus ir grubų svetimų jai „demokratijos“ jėgų spaudimą, siekiant pajungti valstybę tarptautinio bankinio kapitalo interesams“.
„Musės“ ir „kotletai“
Atidesni apžvalgininkai pastebėjo, kad ES ir Vengrijos konfliktas kol kas nesusijęs su jokiomis „krikščioniškomis vertybėmis“. Todėl, kaip mėgsta sakyti vienos Lietuvos kaimynės prezidentas, šiuo klausimo derėtų „kotletus“ atskirti nuo „musių“.
ES pretenzijas Vengrijai panagrinėsime savo ruožtu. Prieš tai norėtųsi priminti, jog naujosios Vengrijos konstitucijos preambulės teiginys, kad krikščionybė prisidėjo prie vengrų tautos išsaugojimo, nėra ypatingas dalykas.
Vokietijos konstitucijoje paminėtas Dievas (Gott) ir vokiečių tauta (Deutsche Volk); Graikijos konstitucijoje nepamiršta Šv. Trejybė; Airijos konstitucijoje pagarbintas Jėzus Kristus.
Katalikybė Europoje savaip veikė teisę. Kai kurios katalikiškos ES šalys ilgokai draudė skyrybas. Italijoje tai davė peno kinematografui (filmas „Itališkos skyrybos“), tačiau nuo 1974 m. italai skirtis gali.
Arijoje skyrybos leistos 1997 m.; Maltoje skyrybos įteisintos tiktai pernai spalį – iki tol maltiečiams tekdavo skirtis užsienyje.
Nacionalinius tos pačios lyties asmenų partnerystės ypatumus rodo žemėlapis.
Tos pačios lyties asmenų partnerystė
Tamsiai mėlyna – pripažįstama tos pačios lyties asmenų santuoka;
Šviesiai mėlyna – juridiškai įteisinta kitokia partnerystės forma;
Žydra (Kroatija) – pripažįstama neregistruota partnerystė;
Geltona – klausimas svarstomas;
Raudona – konstitucija apibrėžia santuoką kaip vyro ir moters sąjungą;
Pilka (Italija, Slovakija) – vienos lyties asmenų partnerystė nepripažįstama, nors nelaikoma nusikaltimu.
Žemėlapio apraše pateiktos formuluotės nelabai tikslios jau vien todėl, kad Vengriją dėl jos naujosios konstitucijos reikėtų perdažyti raudonai kaip Lietuvą, kadangi Vengrijoje santuoka nuo šiol laikoma tik vyro ir moters sąjunga.
Tačiau pro tą Vengrijos raudonį turėtų šviesti šviesiai mėlyna spalva, kadangi dar neatšauktas 2009 m. priimtas ir 2010 m. kovą pripažintas konstituciniu tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymas. Pagal apklausų duomenis, tokį įstatymą 2009 m. palaikė 58 proc. vengrų.
Pagal naują Vengrijos konstituciją valstybė saugo žmogaus gemalą nuo jo užuomazgos. Tačiau ir be šio teiginio pagal 1992 m. Vengrijos įstatymą, reguliuojantį abortus, ši operacija gali būti atliekama tiktai leidus tuo tikslu sukviestam ligoninės komitetui, kuris nustato, ar nenutraukus nėštumo moteris patirs fizinę ar psichinę žalą, ar atsidurs netoleruotinoje socialinėje padėtyje (įstatymas vis dar galioja).
Vekseliai tai jau tikrai prasti
Daugiau nei du trečdalius vietų Vengrijos parlamente turinti partija „Fidesz“ (Piliečių sąjunga) ne tiktai įvykdė, kaip mėgsta sakyti V.Orbanas, konstitucinę revoliuciją, bet ir labai savitai tvarkė šalies ūkį: pavyzdžiui, užsienio investuotojai apdėti ypatingais „krizės mokesčiais“, nacionalizuoti privatūs pensijų fondai (šiuo klausimu pažengta gerokai toliau negu Lietuvoje, kur buvo tiktai sumažinti pervedimai į panašius fondus).
Nepaisant visų pastangų savomis jėgomis išvengti finansų katastrofos, pernai lapkritį Vengrija kreipėsi į ES ir Tarptautinį valiutos fondą dėl finansinės pagalbos. Pagalba, matyt, nebus suteikta, kol Vengrija nepasiaiškins dėl konstitucijos ir kai kurių įstatymų.
Veikiausiai teks aiškintis ne vien tik dėl šių, bet ir dėl kitų „popierių“. Tarp gausių wikileaks.org laimikių yra JAV diplomatų vertinimų: esą Vengrija sėdinti „Gazprom“ kišenėje. Amerikiečiai pripažino – nors „Fidesz“ žodžiais priešinosi „Pietų srauto“ dujotakio statybai (projektui iki šiol nepritaria JAV), pats V.Orbanas šį „Gazprom“ projektą neva palaikė.
„Pietų srautas“ bus pradėtas tiesti šiais metais. Kol kas neteko girdėti, kad atšakos į Vengriją nebus.
Ko nori Europa?
Sausio 17 d. EK pareiškė pretenzijas Vengrijai dėl trijų dalykų:
1) Vengrijos centrinis bankas nėra nepriklausomas;
2) Vengrijos teismų nepriklausomybė gali būti pažeista dėl teisėjų amžiaus ribojimo (pagal naują tvarką jie bus išleidžiami į pensiją nuo 62 metų);
3) Duomenų apsaugos įstaigos nepriklausomybė kelia abejonių.
Visais atvejais EK nurodė pažeistus ES steigimo sutarties straipsnius ir ES direktyvas. Jeigu Vengrijos atsakymai ir teisiniai veiksmai nepatenkins ES, Vengrijos byla keliaus į ES Teisingumo Teismą.
Pernai gruodį Vengrijos konstitucinis teismas pripažino prieštaraujančius konstitucijai „Fidesz“ prastumtus žiniasklaidos ir religinių bendrijų veiklą reguliuojančius įstatymus.
ES yra sudariusi grupę, vadovaujamą Vairos Vykės-Freibergos, kuri sausio pabaigoje aptars Vengrijos žiniasklaidos reikalus su atsakingomis Vengrijos institucijomis.
Tautinės valstybės link
Pagal įstatymą, kuris priimtas „Fidesz“ balsų dauguma, išeivijos vengras gali gauti šalies pilietybę, jeigu įrodys vengrišką kilmę ir mokės vengrų kalbą.
Žinant, kur ir kiek vengrų gyvena, neturėtų stebinti, jog tokios nuostatos sukėlė kaimyninių valstybių nerimą.
Vengrų diaspora
Vertėtų bent paviršutiniškai apžvelgti XX a. Vengrijos istoriją.
Vos atėjęs į valdžią V.Orbanas prastūmė parlamente įstatymą, kuriuo birželio 4-ji įteisinama kaip Nacionalinės vienybės diena. Tądien 1920 m. Vengrija, jungtinės Austrijos-Vengrijos lygiateisė dalis, buvo priversta pasirašyti vadinamąją Trianono sutartį su Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusiomis valstybėmis.
Taika Vengrijai reiškė, kad šalis prarado du trečdalius teritorijos ir du trečdalius gyventojų. Apkapotoje Vengrijoje vengrai sudarė apie 90 proc. iš 7,6 mln. gyventojų, o virš 4 mln. vengrų tapo mažumomis kaimyninėse valstybėse (prieškarinėje Vengrijoje vengrai sudarė maždaug pusę gyventojų).
Nuo Trianono sutarties pasirašymo Vengrijoje atsirado nemažai paminklų šiai nacionalinei targedijai atminti.
Paminklas Vengrijos padalijimui atminti
Vengrijos padalijimo žemėlapiai atrodo įspūdingai.
Vengrijos padalijimas 1920 m.
Tačiau Europoje žlungant vadinamajai Versalio sistemai Vengrija sugebėjo atgauti nemažai prarastų žemių.
1938 m. Čekoslovakiją pasidalino Vokietija, Lenkija ir Vengrija. Šiai teko vengrų gyvenamos Slovakijos žemės.
Vėliau vadinamaisiais Vienos arbitražo sprendimais Vengrija atgavo iš Rumunijos Transilvaniją (Rumunijai paskui buvo kompensuota dalimi SSRS teritorijos su Odesos miestu).
Didžioji Rumunija
1941-1944 m. Vengrijai pavyko savo teritorijoje sutelkti didžiumą vengrų tautos.
Vengrija 1941 - 1944 m.
Vengrija po Vienos arbitražų
Vokietijai ir jos sąjungininkėms pralaimėjus karą Vengrija vėl įsprausta į Trianono sienas.
Kuriuos Vengrijos „popierius“ derėtų kopijuoti?
Lietuviams vertėtų prisiminti savo reakcijas į vadinamąją Lenko kortą – gal tada nekels nuostabos slovakų, kroatų, serbų, rumunų nuogąstavimai dėl vengrų patriotizmo suvešėjimo.
Lietuvos politikai lengvai sukurpia popierėlį, raginantį palaikyti Vengriją jai ginantis nuo „viršvalstybinių Europos Sąjungos institucijų“, tačiau neturi politinės valios, kad iš esmės sutvarkytų lietuvių išeivių pilietybės reikalus.
Gražu, kada palaikomi vengrai, siekiantys puoselėti krikščioniškas vertybes, tradicinę šeimą, apsaugoti gyvybę. Tai daro mūsų šalies politikai, kurie ne tik nesugeba apsaugoti vaikų nuo pornografijos, bet, matyt, nesuvokia pačios problemos.
Vengrijoje galioja nauja konstitucija, Lietuvoje galioja itin savotiškas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.
Bet Lietuvoje galima be didelio vargo ir apribojimų (be registracijų ir tik retais atvejais nurodant vartotojo amžių) patekti į atviriausios pornografijos tinklalapius, automatiškai prisiderinančius prie vartotojo ir paraštėse siūlančius pažintis su dešimtimis Lietuvos merginų, kurios miestuose, miesteliuose, kaimuose, vienkiemiuose dieną naktį staiposi prieš vaizdo kameras.
Pateiktas pavyzdys yra išsikerojusio reiškinio dalis. Teisės tekstai, kuriais norima įgyvendinti gerus norus, nieko nereiškia, jeigu nėra išteklių ir supratimo, ką reikia daryti.
Juridinės formuluotės gyvenimą nei gerina, nei blogina – tai yra „popieriai“ ir tiek. Kuo didesnis atotrūkis tarp gerų norų ir tikrovės, tuo varganiau atrodo neįgyvendinti siekiai.
