Irena BUDRIENĖ
Statistikos departamentas skelbia, kad nuo 2000-ųjų maistas Lietuvoje vidutiniškai pabrango dvigubai. Jau dabar vos galą su galu suduriančios šeimos ir pensininkai su baime svarsto apie euro įvedimą: ar kainos nebus apvalinamos į didesnę pusę, o pensijos ir algos – į mažesnę? Jungtinių Tautų organizacija jau paskelbė, kad su alkiu galima kovoti valgant vabzdžius.
Gyvena nuo algos iki algos
Į „Šiaulių krašto“ žurnalistę kreipėsi pagyvenę šiauliečiai dėl nuolat kylančių maisto kainų. Žmonės sakė priversti skaičiuoti centus, kad pinigų užtektų būtiniausiems produktams, vaistams ir būsto išlaidoms apmokėti. Šiauliečiai skaičiavo, kad įvedus eurą maisto kainos dar labiau augs, o jų pensijos liks tokios pačios.
„Atsidursime ant skurdo ribos“, – nuogąstavo pensininkų pora.
Brangstantys maisto produktai kirto ir per daugiavaikės šiauliečių šeimos kišenę.
„Maisto produktų krepšelis mūsų šeimai per dešimt metų pabrango du kartus. Kadangi šeimoje dirba tik vyras, o aš auginu mažus vaikus, išlaidos maistui sudaro kone pagrindinę mūsų šeimos biudžeto dalį, gyvename nuo algos iki algos, o socialinės pašalpos mums nepriklauso“, – pasakojo jauna mama.
Maistas brango dvigubai
Statistikos departamento duomenimis, 2000 metais Lietuvoje iš viso buvo užauginta augalininkystės produkcijos už 2709,4 milijono litų. 2013 metais ši suma išaugo iki 5665 milijonų litų – dvigubai.
Nors pasiūla išaugo dvigubai, tačiau tiek padidėjo ir iš šios produkcijos gaminamo maisto kaina.
Kilogramas aukščiausios rūšies kvietinių miltų vidutiniškai pabrango nuo 1,47 iki 2,36 lito. Kilogramas duonos iš ruginių miltų – nuo 2,21 iki 5,06 lito. Kilogramas bulvių – nuo 0,49 iki 1,20 lito.
Gyvulininkystės produkcija padidėjo nuo 1907,3 milijono litų 2000 metais iki 3456,9 milijono litų 2013 metais. Tačiau kilogramas aukščiausios rūšies dešros brango nuo 12,90 iki 17,33 lito. Litras pieno – nuo 1,48 iki 2,65 lito. 10 vienetų kiaušinių – nuo 3,25 iki 4,10 lito.
Svarbu ir tai, kad per pastarąjį dešimtmetį gyventojų Lietuvoje mažėjo, jų perkamoji galia neaugo taip sparčiai, kaip kilo kainos.
Šalyje taip pat svarbus yra energijos kainų veiksnys, kuris gali smarkiai padidinti maisto pramonės kaštus.
Artėjame prie europinių kainų
Lietuvos agrarinio ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys maisto produktų kainų augimą vadina dėsningu reiškiniu. „Esame bendroje Europos Sąjungos rinkoje, kurioje vyksta kainų suartėjimo procesas“, – sakė pašnekovas.
„Eurostato“ duomenimis, maisto produktų kainos Lietuvoje sudaro 75 procentus ES maisto kainų vidurkio. Mėsos kainos mūsų šalyje sudaro 63 procentus europinio vidurkio, grūdų kainos – 75 procentus, pieno – net 90 procentų. „Pieno kainomis mes susilyginome su Vokietija ir Olandija“, – komentavo A. Gapšys.
Jo teigimu, lietuvių perkamoji galia sudaro apie 70 procentų ES vidurkio. „Maisto kainų augimą stabdo tai, kad mūsų kišenės dar nėra tokios pilnos, antraip mes seniai jau būtumėme kainomis susilyginę su europiniu vidurkiu“, – pabrėžė produktų rinkotyros žinovas.
Kainą užkelia perdirbėjai
A. Gapšio žodžiais, maisto produktų kainai įtaką turėtų daryti žemės ūkio produkcijos supirkimo kaina, kuri yra viena žemiausių Europoje.
„Atrodytų, kadangi žemės ūkio produkcijos supirkimo kaina yra nedidelė, tai ir maisto produktai turėtų būti nebrangūs. Bet maisto perdirbimo pramonė ir prekyba yra tos šakos, kurios užkelia maisto produktų kainas“, – tvirtino pašnekovas.
Jis pateikė pieno sektoriaus pavyzdį. „Kelios stambios pieno perdirbimo įmonės sudaro oligopoliją, kuri uzurpavo visą pieno sektorių Lietuvoje“, – tvirtino A. Gapšys. Tas pats vyksta ir prekyboje – keturi prekybos tinklų gigantai užima 70 procentų šalies rinkos.
Duonos ir miltų kaina, pašnekovo tvirtinimu, parduotuvėse taip pat pernelyg didelė, lyginant su grūdų supirkimo kaina. Taip esą dėl to, kad savo oligopoline padėtimi piktnaudžiauja stambios kepyklos ir miltų gamintojai.
Euras suapvalins kainas
„Jau dabar galima prognozuoti, kad, įvedus eurą, kainos bus apvalinamos didėjančia kryptimi“, – mano produktų rinkotyros žinovas.
Jo žodžiais, valdžia bando raminti žmones sakydama, kad komunalinių paslaugų, kuro ir kitos kainos bus kontroliuojamos. „Bet jeigu kas nors pakels kainas, ką jam valdžia padarys? Gal prikals prie gėdos stulpo?“ – klausė A. Gapšys.
Esą ir kirpykloje, ir kavinėje žmogus paliks daugiau pinigų. „Jeigu kirpykloje mokėdavau 20 litų, tai įvedus eurą mokėsiu 6 eurus, juk niekas neskaičiuos tų euro centų“, – šypsojosi pašnekovas.
ALTERNATYVA: Jungtinės Tautos (JT) pasiūlė naują būdą, kaip kovoti su alkiu ir kartu su aplinkos užterštumo mažinimu. Valgomų vabzdžių programos ataskaitoje teigiama, kad žiogai, skruzdės ir kiti vabzdžiai turėtų būti auginami žmonių maistui. Biologai teigia, kad vabzdžiai, pavyzdžiui, kai kurie vabalai, skruzdės, svirpliai ir žiogai, baltymingumu prilygsta liesai raudonai mėsai ir žuviai.
Norint gauti kilogramą valgomos vabzdžių masės, reikia vidutiniškai dviejų kilogramų pašaro. Palyginimui, norint užauginti kilogramą galvijų mėsos, reikia aštuonių kilogramų pašaro.
Pagal JT valgomų vabzdžių programą tiriamas ir voragyvių, tokių kaip vorai ir skorpionai, tinkamumas maistui.
PROGNOZĖ: „Jau dabar galima prognozuoti, kad, įvedus eurą, kainos bus apvalinamos didėjančia kryptimi“, – manė Lietuvos agrarinio ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Baltijos šalių gyventojai maistui išleidžia iki 50 procentų pajamų
Dauguma Baltijos šalių gyventojų maistui išleidžia iki 50 procentų savo pajamų, rodo tyrimas, kurį atliko kompanija GfK ir portalas „Nozare.lv“.
Lietuvoje ir Estijoje iki 50 procentų pajamų maistui išleidžia 53 procentai apklaustųjų, Latvijoje – 48 procentai.
25 procentus pajamų maistui išleidžia 19 procentų Latvijos ir Lietuvos gyventojų ir 18 procentų estų.
Iki 75 procentų pajamų maistui išleidžia 19 procentų Latvijos gyventojų, 18 procentų estų ir 17 procentų apklausoje dalyvavusių lietuvių.
