Sportas neįsivaizduojamas be sirgalių, o sportininkai džiaugiasi galėdami pasidalyti pergalėmis ar pralaimėjimais su ištikimais gerbėjais. Yra ir kita medalio pusė, apie kurią beveik visuomet nutylima – pernelyg didelis sirgalių dėmesys gali blaškyti, varginti, neigiamai paveikti rezultatus, o kraštutiniais atvejais netgi virsti nusikalstama veika.
Šiais laikais sirgaliai su savo mylimiausiais sportininkais gali bendrauti ne tik prašydami autografo po varžybų, bet ir siųsdami jiems SMS žinutes, skambindami, rašydami elektroninius laiškus, komentuodami jų pasirodymą įvairiausiuose interneto socialiniuose tinklalapiuose.
Pasimokę iš kolegų ar iš savo patirties didžiausios užsienio žvaigždės nesibodi samdyti asmens sargybinių, kurie saugo juos nuo nepageidaujamo kontakto su sirgaliais. Balsas.lt kalbino per 15 garsiausių įvairių Lietuvos sporto šakų atstovų, kad išsiaiškintų, koks mūsų šalies sportininkų ir sirgalių santykis.
Paaiškėjo, kad rimčiausių bėdų su sirgaliais turėjo antrąja mūsų šalies religija vadinamo krepšinio žaidėjai. Šviežiausias incidentas – neseniai žiniasklaidoje aptarinėtas buvusio „Žalgirio“ legionieriaus Ty Lawsono ir Kauno komandos sirgalių žodžių mūšis socialiniame tinklalapyje „Twitter“.
T. Lawsonas (nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio)
Nuo replikų iki smūgių į galvą
Dėl NBA lygos lokauto Kaune rungtyniavęs Denverio „Nuggets“ žaidėjas buvo auklėjamas dėl atsainaus požiūrio į darbą ir nesiaukojimo dėl komandos. Užgaulių komentatorių kalbose netrūko keiksmažodžių, taip pat jie rašė rasistinio turinio žinutes. Amerikietis į tai atsakė atvirai išvadindamas kritikus idiotais.
T. Lawsonas – ne vienintelis krepšininkas, pajutęs Lietuvos sirgalių pyktį. Daug liūdniau susidūrimas su „sirgaliais“ baigėsi Arvydui Macijauskui. Krepšininko karjerą anksčiau baigęs snaiperis šią vasarą prie savo namų Vilniuje buvo užpultas ir sumuštas. Kaistant aistroms dėl artėjančio Europos krepšinio čempionato užpuolikai jį provokavo klausimu „Ar žaisi už Lietuvos rinktinę“.
2009 metų LKL finalo serija pasižymėjo itin didele Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ sirgalių priešprieša, kuri persikėlė ir į aikštę. Penktųjų tarpusavio rungtynių centre Kaune atsidūrė Donatas Zavackas. Vilniečių puolėją sirgaliai iš tribūnų ne kartą plūdo necenzūriniais žodžiais, o šis po pergalės ištiesė jiems rankos vidurinį pirštą. Konfliktas įsisiūbavo, kai D. Zavackui einant į drabužinę pribėgęs sirgalius trenkė į galvą.
Grasinimų susidoroti sulaukė arba buvo užpulti Lietuvos miestų gatvėse ir kiti mūsų šalies komandų legionieriai – Hollisas Price'as („Lietuvos rytas“), DeJuanas Collinsas („Žalgiris“), Joao Paolo Batista („Lietuvos rytas“), bet tai darė ne sirgaliai, o vėliau rasizmu apkaltinti asmenys.
Teniso žvaigždės: be apsaugos – nė žingsnio
Žurnalas „Tenisas“ neseniai rašė apie tenisininkes, tapusias persekiotojų taikiniu. Rusė Marija Šarapova per Didžiojo Kirčio turnyrus stengiasi pernelyg nenutolti nuo dviejų samdytų apsaugos darbuotojų, nes ne kartą pastebėjo netoliese įtartinus vyrus.
Serenai Williams tik policijos dėka pavyko atsikratyti vieno įkyruolio, mėginusio prasibrauti į jos namus Floridoje. Sirgalius aiškino, kad ėjęs pas tenisininkę, nes „myli ją ir žino, kad jausmas abipusis“. Teismas apribojo to asmens teises ir uždraudė jam artintis prie S. Williams mažiau nei per 150 metrų.
Vienas garsiausių atvejų, po kurio susirūpinta tenisininkių apsauga per didžiuosius turnyrus, nutiko 1993 metais, kai per mačą Hamburge į kortus įšokęs vyras dūrė peiliu Monikai Seleš į petį.
Lietuvoje gerbėjai – tik pozityvūs
Geriausia Lietuvos tenisininkė Lina Stančiūtė prisipažįsta, kad pasekti M. Šarapovos pavyzdžiu ir samdytis asmens sargybinius jai nėra reikalo. „Kadangi nesu labai didelė žvaigždė, tų gerbėjų net neturiu. Ateina žmonės pasižiūrėti mačų, pasveikinti su pergalėmis, pasakyti, kad gerai sužaidžiau, bet tai viskas.
Neseniai buvo jaunų teniso žaidėjų stovykla, mergaitės laukė manęs susižavėjusios ir labai norėjo pasišnekėti. Sustojau ir pakalbėjau su jomis 15 minučių. Bet jokių asmens sargybinių man nereikia“, – juokėsi tenisininkė.
– Kaip gerbėjai elgiasi turnyruose užsienyje?
– Tokio lygio turnyruose užsienyje, kuriuose aš žaidžiu neateina labai daug žiūrovų. Žinoma, kai kurie žmones ten išsirenka savo simpatijas ir jei esi tarp jų, ateina kiekvieną dieną žiūrėti tavo žaidimo ir palaikyti. Bet gerbėjų dėmesys man tik pozityvus, negatyvaus patirti dar neteko.
– Ar prieš svarbias varžybas gerbėjų dėmesys neblaško?
– Prieš svarbias varžybas visuomet stengiuosi atsiriboti nuo visų ir nelįsti ten, kur žinau, kad bus pašaliniai žmonės, kurie mane galėtų trikdyti.
Lina Stančiūtė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Irklavimo sirgaliai – buvę irkluotojai
Daugkartinis Lietuvos vienviečių ir dviviečių baidarių irklavimo čempionas Egidijus Balčiūnas šypsosi išgirdęs klausimus apie gerbėjų dėmesį, nes, anot sportininko, Lietuvoje jų yra ne daug.
„Sunku pasakyti, kaip yra su populiariomis sporto šakomis krepšiniu ar futbolu. Jei kalbėtume tik apie irklavimą, tai gerbėjų yra labai mažai, jie nėra įkyrūs, nes tiesiog mėgstą šį sportą“, – kalbėjo E. Balčiūnas.
– Per jūsų karjerą yra pasitaikę atvejų, kai gerbėjai peržengia ribą?
– Ne, bet yra tokių gerbėjų, kurie 10 metų važinėja į Europos ir pasaulio čempionatus ir mus palaiko. Visi labai malonūs. Lietuvoje juk ir irkluotojų nedaug, irklavimo gerbėjų taip pat. Tai labiau specifinė auditorija: buvę sportininkai, sportininkų artimieji.
– Ar gerbėjų dėmesys netrikdo prieš svarbius pasirodymus?
– Per tiek metų išmoksti prisitaikyti prie dėmesio prieš rungtynes. Jaunesni sportininkai galbūt jaučia kažkokį spaudimą, bet aš pats jau nebe.
E. Balčiūnas („News Bridgepix“ nuotr.)
Įkyrių sirgalių nesutiko
„Tikrai nėra buvę, kad kažkas įkyriai lįstų. Galbūt mūsų šakos sportininkų prisibijo, įkyrus čia nelabai gali būti“, – juokėsi stipriausiu planetos žmogumi tituluojamas Žydrūnas Savickas. Galiūnas pasakojo, kad dažniausiai sulaukia gerbėjų laiškų, kuriuose daugelis tiesiog pasidžiaugia pasiektais rezultatais.
Daugkartinė Lietuvos Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionė ir pasaulio pirmenybių finalininkė Eglė Visockaitė-Damaševičienė teigė, kad šios sporto šakos gerbėjai – kultūringi. „Tikrai nebuvo taip, kad kas dėl manęs pultų nuo mano šokių partnerio plėšti marškinius. Dovanodavo dovanėles ar gėles po varžybų, gavome kelis gerbėjų laiškus. Jie buvo gražūs. Nesusidūrėme su niekuo įkyriu“, – pasakojo ji.
Dukart olimpinis, dukart pasaulio ir Europos čempionas disko metikas Virgilijus Alekna tvirtino sulaukiąs nemažai sirgalių dėmesio, tačiau jis nėra įkyrus. „Jei sportininkas pasiekia aukštų rezultatų ir tampa žinomas, sirgalių rodomas dėmesys natūralus. Žmonėms įdomu pamatyti ir sužinoti kuo gyvena tas jų sportininkas. Su tuo reikia susitaikyti.“
Jis teigė niekuomet per 20 metų karjerą nepatyręs neigiamų emocijų dėl santykių su sirgaliais: „Jei reikia autografo, pasirašau visiems norintiems. Galbūt tiek daug sirgalių nebūna, bet pusvalandį kartais tenka sugaišti. Turi atiduoti duoklę sirgaliams. Kita vertus, ir Lietuvos sirgaliai žymiai santūresni.“
Virgilijus Alekna (nuotr. SCANPIX)
Lengvaatletes „kabina“ socialiniuose tinklalapiuose
Lietuvos lengvosios atletikos lyderės savo rungtyse devyniolikmetė Airinė Palšytė, 24 metų Lina Grinčikaitė ir 23 metų Eglė Balčiūnaitė tikino nesančios tokios garsios, kad pro sirgalius praeiti negalėtų, bet vienokio ar kitokio jų dėmesio sulaukia.
„Būna visko. Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ sulaukiu žinučių, kur žmonės prisistato mano gerbėjais, moko, kaip turėčiau treniruotis ar kviečia palenktyniauti, – pasakojo sprinterė L. Grinčikaitė. – Kartais sulaukiu skambučių ar SMS žinučių, bet paprastai į jas neatsakau ir tuo viskas baigiasi.“
Nesmagiai Lietuvos čempionė pasijaučia, kai žmonės ima gaišinti pasakodami įvairias istorijas: „Viešose vietose, būna, užkalbina ir prisistato gerbėjais ir ima kažką pasakoti. Iš mandagumo atsiprašai, bet jie ne visada susipranta. Tuomet būna išties nemalonu.“
Lina Grinčikaitė (AFP/Scanpix nuotr.)
Pajėgiausia Lietuvos vidutinių nuotolių bėgikė E. Balčiūnaitė sakė, kad sirgaliai jos dar „nepuolė“: „Aišku, per socialinius tinklalapius mane „pakamantinėja“, siūlo pasimatymus, prašo telefono numerio, domisi laisvalaikiu. Kartą teko piktuoju paaiškinti vienam tokiam „gerbėjui“, kad susitikti su manimi nepavyks.“
(nuotr. avgi) Ž. Balčiūnaitė
Pasaulio ir Europos jaunimo bei universiados šuolių į aukštį vicečempionė Airinė Palšytė taip pat prisiminė pora atvejų, kai gerbėjai mėgino ją „kabinti“, tačiau nesulaukę atsako atstojo.
„Kuo labiau leisiesi į kalbas, tuo labiau įsikibs ir neatstos. Jei ignoruoji – paleidžia, – teigė ji. – Lengvoji atletika nėra tiek populiari, kad kas pirštu rodytų ir sakytų: „Žiūrėk, Palšytė eina“. Krepšiniui skiriamas didelis dėmesys, o kitos sporto šakos nėra tiek reklamuojamos.“
(nuotr. SCANPIX) A. Palšytė
E. Jankauskas: teko keisti gyvenamąją vietą
16 metų futbolą profesionaliai įvairiose Europos šalyse žaidęs vienas geriausių Lietuvos futbolininkų per visą istoriją Edgaras Jankauskas pasakojo, kad per savo karjerą matė visko.
„Yra sirgalių, kurie daro daugiau nei leidžia mandagumo ribos. Kas žaidė futbolą, žino, kad įžeidinėjimai iš sirgalių pusės visuomet buvo. Tai sporto dalis. Leisti, kad tai paveiktų, nėra gerai. Seniai supratau, kad pradėti konfliktuoti su sirgalių grupe nėra prasmės – tik išeikvosi energiją, – aiškino šiuo metu Rusijoje Maskvos „Lokomotiv“ komandos trenerio asistentu dirbantis E. Jankauskas.
Anot jo, mažuose stadionuose, kur tribūnos prie pat aikštės, sirgaliai jei nori, gali ir apspjauti, todėl geriausia nereaguoti į jų replikas. Šilto ir šalto matęs lietuvis prisiminė, kad sirgaliai ir į aikštę įeidavo, ir gestikuliuoti bei kitaip savo meilę klubui reikšti pradėdavo.
„Kartą turėjau net keisti gyvenamąją vietą. Gyvenau mažame kurortiniame miestelyje Ispanijoje, kur visi žinojo – čia gyvena komandos žaidėjas. Kiekvienas galvojo, kad turi teisę ateiti, paskambinti, pasisveikinti, pakalbėti. Net mokinukai ateidavo ir norėdavo fotografuotis. Aišku, tai ne iš blogos valios, tačiau laikui bėgant pradeda varginti ir gyvenimas virsta beprotnamiu“, – tikino E. Jankauskas.
Portugalijos Porto mieste, su kurio komanda lietuvis 2004 metais tapo UEFA Čempionų lygos nugalėtoju, tas sirgalių dėmesys dar labiau vargino: „Įeini į restoraną, į parduotuvę, visi į tave žiūri. Ne visados būni geros nuotaikos ir pasiruošęs bendrauti, o, atrodo, bendrauti gali kiaurą dieną. Reikia „dozuoti“ tuos reikalus.“
Paradoksalu, tačiau ramiausiai E. Jankauskas jaučiasi Lietuvoje „Lietuvoje futbolas nėra toks populiarus. Kai grįžtu, manęs niekas nepažįsta, labai jauku“, – tvirtino jis.
Edgaras Jankauskas (nuotr. SCANPIX)
Kartais sirgaliai nesupranta, kad blaško
Sidnėjaus olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė Daina Gudzinevičiūtė pasakojo, kad jai su sirgaliais niekada neteko konfliktuoti, o „juodą“ darbą, kuris gali neigiamai paveikti rezultatus, anot jos, kartais atlieka geranoriškai nusiteikę gerbėjai.
„Gali gera norintis sirgalius ateiti ir pasakyti: „Aš tai už tave sergu, tu pavaryk, tik laimėk“. Dažniausiai sportininkai programuoja save kažkokiam veiksmui, kurio rezultatas galėtų būti pergalė.Tai tikrai gali išblaškyti. Su tuo dabar nesusiduriu, nes moku atsiriboti“, – tikino ji.
D. Gudzinevičiūtė teigė, kad per varžybas jos atstovaujamoje sporto šakoje sirgaliai atskirti, o šauliai - su ausinėmis, todėl susikaupti nėra sunku. „O galbūt pavojinga nervinti žmogų su šautuvu“, – juokavo pašnekovė.
Ji taip pat prisiminė įvykius prieš daug metų, kai dar trūko profesionalumo. „Tuomet galvojau, kad viską galima spėti ir padaryti, važiuojame su šeima ir draugais, o aš tuo pačiu sudalyvausiu varžybose. Tai blogas požiūris ir taip nedarau. Tai taip pat turi būti atskirta.“
(nuotr. SCANPIX) D. Gudzinevičiūtė
KOMENTARARAS
Lina Vaisetaitė, sporto psichologė:
„Mūsų gerbėjai nėra tokie įkyrūs kaip užsienyje, todėl tai netampa didele problema Lietuvos sportininkams. Pamenu, Pekino olimpinėse žaidynėse visi mūsų šalies sportininkai gyveno olimpiniame kaimelyje. Problemų nekilo. O štai tenisininkas Rogeris Federeris buvo priverstas išsikraustyti, nes prie jo ėjo savanoriai, kitų komandų nariai, sportininkai, prašė autografų...
Mūsų sportininkai – laimės kūdikiai, nes tokio perdėto dėmesio nesusilaukė. Jeigu jau pasitaikytų gerbėjas, peržengiantis ribas, reikėtų atsiriboti nuo jo visais įmanomais būdais, nes bet koks kontaktas tik paskatintų toliau kažką vystyti. Žmonių įvairių yra. Kai kuriems mandagumas – svetima sąvoka. Kodėl atsiranda perdėtas sirgalių dėmesys sportininkams? Susitapatinimas, norisi būti arčiau šalia žvaigždės ir jaustis geriau. Norisi tapatumo, būti dalimi kažko didingo, emocijų.“
TIK FAKTAI
2003 metų Europos kultūrizmo ir fitneso čempionate Turkijoje dalyvavusios ir dėl aukščiausių apdovanojimų kovojusios lietuvės Živilė Raudonienė ir Inga Neverauskaitė dar užkulisiuose sulaukė sirgalių vizito. Anot vieno iš Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos vadovų, šie taip buvo sužavėti mūsų šalies atstovių pasirodymu, kad maldavo likti siūlydami raktelius nuo prabangių jachtų ir namų.
