Gėdydamiesi savo tautiškumo ir patriotiškumo, tapdami beveidžiai ir belyčiai, patys naikiname save ir savo valstybingumą, juolab tautinės valstybės principai jau nuo 1991-ųjų buvo visiškai eliminuoti kaip nepažangūs, o daugelis patriotinių dalykų ignoruojami ir netgi smerkiami, - tai įvardyta naujienų agentūroje ELTA antradienį surengtoje diskusijoje "Ar jau laikas mesti nacionalinius simbolius į šiukšlyną?".
Surengti diskusiją, pasak ją vedusio Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo dalyvio Gedimino Jakavonio, paskatinę ES prezidento Hermano van Rompėjaus (Herman van Rompuy) žodžiai, pacituoti kaip "mes turime ugdyti unifikuotą ES piliečių visuomenę, globalią, kosmopolitinę visuomenę iš esmės".
"Šios tendencijos Lietuvoje pastebimos jau senokai, bet pirmą kartą ES prezidentas garsiai ir drąsiai tuos dalykus įvardijo. Vykstant globalizacijos procesams, mokslininkų įrodyta, kad didžiausia grėsmė kyla nacionalinėms kultūroms, ypač mažų valstybių. Todėl kyla klausimas, kokia Lietuva mūsų laukia ateityje?", - kalbėjo G. Jakavonis.
Diskusijoje dalyvavęs istorikas, paveldosaugininkas Eugenijus Skrupskelis sako, kad tautinės niveliacijos polinkiai nekelia nuostabos, mat viskas seniai pažįstama.
"Kažkada jau kūrėme naują tarybinį žmogų, naują visuomenę, be tautybės, todėl šia prasme nieko naujo nepasakyta... Tačiau yra svarbu, kas tai pasakė - tokios daugiatautės federalistinės valstybės atstovas, dar tik pradedantis vadovauti Europos Sąjungai. Didelės naujienos čia nėra, bet kad tai įžeidžia, tai be abejo. Tikėjomės nebegrįžti į tas pačias vėžes. Pasirašydami stojimo į ES sutartį, labai daug atidavėme - praktiškai visas esmines sritis: užsienio politiką, teisę, teisėtvarką, ūkį, prekybą. Liko socialinė rūpyba, švietimas, kultūra, bet jau bandoma kėsintis ir į šiuos dalykus...", - pastebi E. Skrupskelis, numatydamas lietuvių tautos išnykimą, jei neišsaugosime savo nacionalinio gyvenimo specifikos, tautinių bruožų.
Kino režisierius Raimondas Banionis mano, jog visiškas užsidarymas irgi nėra gerai, bet neabejoja, kad užsienyje mes tampame įdomūs kaip kitokie, saviti. "Jeigu būčiau praradęs savo lietuvišką mentalitetą, aš, kaip režisierius, vargiai ar būčiau įdomus Norvegijoje, Rusijoje ar kitoje valstybėje. Neseniai grįžau iš Niujorko, kur Modernaus meno muziejuje (MoMA) pilnose salėse buvo rodoma lietuvių kino retrospektyva. Vadinasi, mes įdomūs tuo, kuo nepanašūs į kitus. Gal mes perdaug verksmingi, liūdni, gal per mažai turime humoro - tai jau mūsų problema, tačiau nepaisant to mes užsieniečiams įdomūs kitokie. (...) Bendrauti šiais laikais su kitomis valstybėmis būtina, bet tik su viena sąlyga - kad būtume skirtingi", - pabrėžė R. Banionis.
Režisierius pastebi, jog savo įdomumą, individualumą stengiamės sunaikinti patys, savo valstybės viduje. "Praėjusiais metais Lietuvoje buvo sukurti du filmai - Gyčio Lukšo "Duburys" ir Igno Miškinio "Artimos šviesos". "Duburys" atspindi labai skausmingą mūsų tautos laikotarpį, yra apie mus, o "Artimos šviesos" - daug universalesnis, galintis įvykti bet kurioje ES šalyje, neturintis mūsų kraštui būdingo mentaliteto. Kaip bebūtų keista, pasauliui įdomesnis "Duburys", ir amerikiečiai jį atrinko į retrospektyvą, o Lietuvoje labiau palaikomos "Artimos šviesos"... Problema ta, kad jei kiti nuskriaudžia, tai suprantama, bet kad mes patys save norime sunaikinti - tai žymiai baisiau", - stebėjosi R. Banionis, šia proga prisiminęs ilgai ir sunkiai rengtą, bet dėl valstybinio požiūrio stokos nerealizuotą istorinio filmo Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms projektą.
Parlamentaras Valentinas Mazuronis sako, kad tokiai nedidelei valstybei, kaip Lietuva, prioritetas yra tautinė valstybė, tautinis identitetas, mūsų istorija ir kultūra.
"Mes esame neatskiriama Vakarų kultūros dalis, ir jeigu asimiliuojamės arba kažkaip ištirpstam su tom pagrindinėm vertybėm, tai praktiškai kaip tauta ir, kitas žingsnis, kaip valstybė išnyksim - tai mirties ar išgyvenimo klausimas. Mes įpratę viską vertinti naudos, trumpalaikės naudos kontekste. Jei keliai bus duobėti, juos pataisysim, bet jeigu pakirsim savo šaknis, tai nebus ką taisyti, nes prarasim iš esmės viską. Todėl kategoriškai negalima sutikti su tom kosmopolitinėm idėjom, kurios sklinda iš Europos Sąjungos. Turim kurti XXI amžiaus, bet lietuvišką valstybę - ant tautinių šaknų, nes jeigu jas pakirsim, tai ne pakilsim, o nuvirsim ir kaip žolės supūsim", - vaizdingai kalbėjo politikas, pabrėžęs mažos valstybės orumo ir išdidumo svarbą išlikimui kitų valstybių atžvilgiu.
