Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) yra penktas aukšto rango lankytojas iš Persijos įlankos regionui nepriklausančių šalių, bandantis padėti išspręsti šį birželio 5 dieną kilusį ginčą. Čia jau lankėsi aukščiausio rango diplomatai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų, o jų vizitai pabrėžia, kokį susirūpinimą ši krizė kelia toli už regiono ribų.
R.T.Erdoganui bus sunkiau pasiekti proveržį nei Turkijos sąjungininkėms NATO, nes pastaraisiais metais Ankara su Kataru mezgė vis šiltesnius santykius, įskaitant turkų karių dislokavimą emyrate. Prieš Katarą stojusios keturios arabų valstybės palaiko tvirtus prekybinius ryšius su Turkija, bet dėl Ankaros artumo Katarui įtariai vertina jos motyvus.
Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Egiptas ir Bahreinas santykius ir susisiekimą su Kataru birželio pradžioje nutraukė pirmiausia dėl savo įtarimų, kad Kataras remia teroristines ir ekstremistines grupuotes. Kataras tokius kaltinimus griežtai atmeta ir vadina ginčą politiškai motyvuotu.
Arabų ketvertas iš pradžių pateikė 13 reikalavimų – be kita ko, uždaryti kai kurias žiniasklaidos priemones, įskaitant televiziją „al Jazeera“, nutraukti ryšius su islamiškomis grupuotėmis, tokiomis kaip Musulmonų brolija, apriboti ryšius su Iranu apribojimas ir uždaryti Katare veikiančią Turkijos karinę bazę. Kataras šį ultimatumą atmetė ir pavadino reikalavimus bandymu pakirsti jo suverenumą.
Turkija ir Kataras 2015 metais paskelbė apie planus atidaryti pirmąją Persijos įlankos regione Turkijos karinę bazę. Ji buvo atidaryta pernai, o kilus ginčui dėl Kataro į ją atvyko daugiau turkų karių. Tai pakurstė nuogąstavimus, kad krizė gali eskaluotis.
Kita Persijos įlankos regiono valstybė - Kuveitas - bandė tarpininkauti sprendžiant šį ginčą, bet kol kas nesėkmingai. R.T.Erdoganas sekmadienį vakare atvykęs į Kuveitą susitiko su šios šalies emyru šeichu Sabahu al Ahmedu al Sabahu (Sabahu Ahmedu Sabahu).
Anksčiau sekmadienį R.T.Erdoganas savo kelionę pradėjo Saudo Arabijoje, kuri yra Persijos įlankos regiono politinė ir ekonominė sunkiasvorė. Prie Raudonosios jūros esančioje Džidoje jis susitiko su karaliumi Salmanu ir sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu).
Trumpuose oficialiosios Saudo Arabijos spaudos agentūros pranešimuose apie abu susitikimus buvo pabrėžta, kad daugiausiai dėmesio per derybas buvo skirta ne tik dvišaliams ir regioniniams klausimams, bet ir kovos su terorizmu būdams.
Kataro emyras Tamimas bin Hamadas al Thani (Tamimas bin Hamadas Tanis) savo pirmuose komentaruose apie ginčą vėlai penktadienį sakė, kad Kataras yra pasirengęs dialogui, tačiau bet koks krizės sprendinys turi užtikrinti, kad bus gerbiamas šalies suverenumas ir kad jokios sąlygos neturi būti diktuojamos iš išorės.
Jis taip pat pakartojo savo šalies įsipareigojimą kovoti su terorizmu.
Kataro priešininkų ketvertas nerodė ženklų, kad yra pasirengęs nusileisti.
JAE užsienio reikalų ministras Anwaras al Gargashas (Anvaras Gargašas) į emyro kalbą tviteryje atsakė, kad nors dialogas būtinas, Kataras privalo persvarstyti savo politiką, nes ankstesnės pozicijos kartojimas tik „didina krizę“.
Tačiau Britanijos diplomatijos vadovas sveikino Kataro lyderio komentarus ir sakė, kad jo šalis toliau ieškos sprendimo.
„Tikimės, kad Saudo Arabija, JAE, Egiptas ir Bahreinas savo ruožtu atsakys ... žingsniais dėl embargo panaikinimo. Tai sudarytų sąlygas prasidėti realioms diskusijoms dėl išliekančių nesutarimų“, – sakoma sekmadienį paskelbtame britų užsienio reikalų sekretoriaus Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) pareiškime.
