„Mažeikių bendrovės atstovai nuolat tvirtina, kad mažesnės logistikos sąnaudos pagerintų jų situaciją. Vis dėlto nesunku paskaičiuoti, kad 21 milijardo „Orlen Lietuva“ sąnaudų struktūroje geležinkelių paslaugos tesudaro vos 1,4 procento. Ir į tas sąnaudas įeina ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių geležinkelių paslaugos“, - teigia AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
S. Dailydka atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu „Orlen Lietuvai“ taikomų tarifų dydį nustatė ne „Lietuvos geležinkeliai“: „Tarifų dydis yra nustatytas 2009 metais pasirašyta sutartimi. Ją derino ir parašais patvirtino abi pusės. Galima teigti, kad „Orlen Lietuva“ tarifų dydį nusistatė ir parašais patvirtino pati. Ši sutartis galioja iki 2024 metų“.
Vis dėlto, nors ekonominė situacija šiemet „Lietuvos geležinkeliams“ dėl sumažėjusių pervežimų apimčių yra suprastėjusi, bendrovė vis tiek ieško būdų pagelbėti „Orlen Lietuvai“.
„Esame pateikę siūlymus „Orlen Lietuvai“ nemokėti infrastruktūros mokesčio. Šio mokesčio dedamoji yra formulėje, pagal kurią apskaičiuojamas galutinis tarifas. Tai sudarytų apie 12 proc. nuolaidą dabartiniam tarifui, arba daugiau nei 20 milijonų litų per metus. „Orlen Lietuva“ šį pasiūlymą atmetė“, - sako S. Dailydka.
Pažymėtina ir tai, kad nuo šių metų pradžios yra išaugęs infrastruktūros mokestis pavojingiems kroviniams, taip pat ir naftos vežimui. „Orlen Lietuva“ nuo metų pradžios nepilnai apmoka už paslaugas. Šiuo metu dėl to jau susidarė 6 milijonų litų skola.
