Prognozuojama, kad šių pokyčių rezultatai bus akivaizdūs jau po kelių dešimtmečių: pagal optimistinį scenarijų Lietuva taps panaši į Ispaniją, pesimistinio scenarijaus atveju pas mus atkeliaus tropinis klimatas kartu su savo „privalumais“ – maliarija ir mikrobais. Egzistuoja ir trečioji versija: tirpstantys ledynai gali nustelbti Golfo srovę, kuri nulemia ketvirtadalį Lietuvos klimato, – tuomet smarkiai atšaltų.
Hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė teigia, kad klimatas kinta nuolat, tačiau pastaruoju metu ši kaita įgijo didžiulį pagreitį. „Ir jei anksčiau klimato kaita nebuvo pastebima praktiškai per visą žmogaus gyvenimą, tai dabar plika akimi stebime itin spartų vidutinės metinės temperatūros augimą“, – teigia ji.
Jei anksčiau klimatas daugiausia keitėsi dėl natūralių procesų, tokių, kaip atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių judėjimas ar Saulės aktyvumas, tai pastaruosius kelis šimtus metų prie to labai prisideda žmonių veikla: kertami miškai, įvairios transporto išmetamos dujos, pramonė, urbanizacija ir kt. Dėl natūralių procesų klimato pokyčiai buvo gerokai lėtesni – per keletą tūkstantmečių vidutinė metinė temperatūra keitėsi 1-2 laipsniais, dabar gi tai gali būti pasiekta vos per šimtmetį.
Nors dėl klimato kaitos žmonės nelinkę prisiimti kaltės, tai rodo įvairių stebėjimų duomenys. Pavyzdžiui, pernai metais visame pasaulyje fiksuota pati aukščiausia vidutinė metinė temperatūra per visą instrumentinį stebėjimo laikotarpį nuo 1881 m. (ir Lietuvoje, kuri turi tokius stebėjimus nuo 1770 m.). Dėl šios priežasties bandoma gelbėti situaciją: visoje Europos Sąjungoje tam priimtas bendras energetikos ir klimato kaitos politikos priemonių planas, iki 2020 m. siekiama sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį, efektyviau vartoti energiją, sumažinant jos poreikius bei išgaunant ją iš atsinaujinančių šaltinių.
Viso pasaulio mokslininkai ir politikai vieningi: jei klimatas atšils daugiau nei dviem laipsniais, procesas gali tapti nebevaldomas. Tad ar po pusšimčio metų auginsime apelsinus Lietuvoje taip, kaip Ispanijoje?
Klimatologė dr. A. Galvonaitė sako, kad prielaidos apie apelsinus glaudžiai susijusios su klimato atšilimu – tik ar tikrai mums to reikia? Mat naujausi klimato kaitos tyrimai rodo, kad jei klimato atšilimas peržengs 2 laipsnių atšilimo ribą, iškils maisto ir vandens rizikos grėsmė, ims tirpti Grenlandijos ledynai, išnyks 20-30 proc. laukinės gamtos, padidės ekstremalių reiškinių ir kt.
„Sustabdyti klimato kaitos negalime, tačiau turime galvoti, kaip sumažinti jos tempus. Turime keisti savo mąstymo būdą ir gyvenseną – mažiau vartoti, negriauti gamtos pusiausvyros“, –įsitikinusi Hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja.
Svarbu suvokti, kad atmosferoje klimato kaitą skatinančių „šiltnamio dujų“ bus tiek, kiek patys jų ten išmesime. Todėl būtina tvarkyti pagrindinį tokios taršos šaltinį – transportą, mažinti naudojamos energijos srautus ir išgauti ją iš alternatyvių šaltinių, rūšiuoti atliekas, sodinti medžius ir pasirūpinti, kad visa tai taptų ne vienadiene mada, o atsakingu gyvenimo būdu.
