Ar tikrai nebuvo galima išvengti tragedijos, kai savo gyvenimą susisprogdindamas baigė nė dvidešimties metų nesulaukęs jaunuolis ir apie kokius pavojus įspėja šis įvykis? Atsakymų šį antradienį ieškos BTV laida „Lietuvos žinių tyrimas“.
Internete galima rasti visko. Instrukcijų, kaip pačiam pasigaminti sprogmenis, kur pirkti sudedamųjų dalių – ko tik nori. Ir netgi nepatingėta viską išversti į lietuvių kalbą. „Jaunojo chemiko juodraštis“, „Jaunojo teroristo žinynas“ – tokių ir panašių kūrinių kiekvienas interneto vartotojas gali rasti per akis. O nusipirkti reikalingų medžiagų net nepilnamečiams, nors oficialiai tai ir draudžia įstatymas, realiai visai paprasta.
„Internete pilna ne tik informacijos, kaip pasigaminti sprogmenis, bet ir filmuotos medžiagos, kaip jaunimas juos išbando miškuose ar laukuose. Turint tiek informacijos pusę Lietuvos galima susprogdinti“, - kalbėjo laidos „Lietuvos žinių tyrimas“ prodiuseris Vytautas Masalskis.
Ką daryti, kad tokios nelaimės nepasikartotų ir nenusineštų daugiau aukų? „Juk lygiai taip pat šitas vaikinas galėjo susisprogdinti būdamas kur nors tarp žmonių ir nieko nedaroma, kad nuo tokių atvejų apsisaugotume“, - pastebėjo V.Masalskis.
Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras" vadas Viktoras Grabauskas pasakoja, kad būdų atpažinti tokius pavojų keliančius žmones visgi yra. Tačiau jis, kaip ir chemikas Rimantas Vaitkus, įsitikinęs – reikia kažko imtis, nes kol yra laisva terpė tokiems įvykiams, tai gali tapti didele visuomenės problema.
BTV laidos “Lietuvos žinių tyrimas" komanda taip pat kalbino Vilniaus kolegijos, kurioje mokėsi susisprogdinęs jaunuolis, direktorių dr.Gintautą Bražiūną. Apie tai, kad žuvusysis buvo jų studentas, jis sužinojo tik praėjus kelioms dienoms po įvykio. Tačiau jo turimos žinios apie žuvusiojo studento mokslus kiek kitokios, nei iki šiol buvo kalbama...
