Mokslininkai ruošiasi pradėti atrinkti dalyvius iš viso miesto, kurie sutiktų prisidėti prie „Žmonių projektu“ pavadintos studijos. Joje bus stebimi tokie žmonių gyvenimo aspektai kaip sveikata, senėjimas, išsilavinimas ir dar daug kitų.
„Tai yra pats svarbiausias dalykas apie mus: sudėlioti visą paveikslą“, – sakė projekto direktorius, Niujorko universiteto neurobiologijos, ekonomikos ir psichologijos profesorius daktaras Paulas Glimcheris (Polas Glimčeris).
Anksčiau jau buvo atliekami kiti sveikatos tyrimai, pagrįsti „didžiųjų duomenų“ analize, o Nacionalinis sveikatos institutas planuoja rudenį pradėti rinkti dalyvius savo projektui, kuriame bus analizuojami milijono žmonių duomenys, kad būtų pagerinta individualizuota medicina.
Tačiau 15 mln. dolerių (13,4 mln. eurų) kasmet kainuosiantis „Žmonių projektas“ bus pirmasis tyrimas, kuriam tiek daug įvairių sričių asmeninių duomenų bus renkama vienu metu, sako žurnalo „Big Data“ vyriausiasis redaktorius daktaras Vasantas Dharas. Šiame mokslo leidinyje 2015 metais buvo išspausdintas straipsnis apie šį projektą.
„Jis labai ambicingas“, – sakė Niujorko universiteto informacinių sistemų profesorius.
Prie jo bus kviečiami prisijungti žmonės, o mokslininkai, pasinaudodami apklausų metodais, kurs demografiškai reprezentatyvią tyrimo dalyvių grupę.
Jie pradės tirti įvairius dalykus: pradedant krauju, baigiant genetika ar IQ (intelekto koeficientu). Dalyviai bus paprašyti pasidalyti duomenimis apie savo sveikatą, finansus ir išsilavinimą, taip pat netgi tokia informacija, kur jie laiko savo mobiliuosius telefonus, kokiais numeriais skambina ir kam rašo žinutes. Kas trejus metus bus atliekami dalyvių kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimai.
Kiekviena dalyvių šeima už dalyvavimą projekte gaus po 500 dolerių (apie 450 eurų); be to, projekto organizatoriai paaukos lėšų bendruomenių projektams.
Tyrėjai tikisi, kad studijos rezultatai atskleis sąveiką tarp sveikatos, elgesio ir aplinkybių ir galimai bus išsiaiškinta naujų duomenų apie įvairius susirgimus – pradedant astma, baigiant Alzheimerio (Alcheimerio) liga.
Tačiau mokslininkams teks ir didelė atsakomybė apsaugoti elektroninėse laikmenose laikomus 20 metų laikotarpio asmeninius žmonių duomenis.
Kad tie duomenys liktų saugūs, jie bus keliskart užšifruoti ir apsaugoti ugniasienėmis. Mokslininkai iš išorės negalės pamatyti jokių neapdorotų duomenų; jie galės susipažinti tik su jiems reikalingos nuasmenintos informacijos pogrupiais. Jokių duomenų jie negalės kopijuoti, o analizę teks atlikti prieš interneto neprijungtais kompiuteriais, pabrėžė P.Glimcheris.
San Fransiske įsikūrusios skaitmeninio privatumo aktyvistų organizacijos „Electronic Frontier Foundation“ teisininkas Lee Tienas (Li Tienas) gyrė „Žmonių projekto“ mokslininkus, kad jie rimtai vertina duomenų saugumą. Tačiau jam kilo abejonių, ar valstybės pareigūnai nebandys gauti mokslininkų surinktos informacijos savo tyrimams.
P.Glimcheris savo ruožtu patikino, kad mokslininkai apsaugos tuos duomenis nuo visko, išskyrus stambius terorizmo tyrimus.
Jis sakė, kad žinia apie „Žmonių projektą“ smarkiai išplito ir sulaukė didelio atgarsio. Dažniausiai užduodamų klausimų sąraše netgi esama klausimų: „Ar tai įmanoma? Ar jūs išprotėjot?“
P.Glimcheris taip pat paminėjo vieną iš žymiausių medicinos tyrimų, Freiminghemo širdies studiją, kuri buvo pradėta 1948-aisiais. Daugybę metų mokslininkai tiria apie 15 tūkst. Masačusetso Freiminghamo miestelio gyventojų. Šis tyrimas paskatino pradėti dar daugiau kaip 1 200 naujų tyrimų, atskleidusių, kad kraujospūdis, cholesterolis ir rūkymas gali sukelti širdies ligų.
„Jei būtume laikomi prisidėjusiais prie Amerikos sveikatos apsaugos, gerovės ir JAV švietimo taip, kaip prisidėjo Freiminghamo tyrimas – tik šimtąkart daugiau dėl šiuolaikinių duomenų (analizės) įrankių – tai būtų nuostabus pasiekimas“, – teigė P.Glimcheris.
Buvusi mokytoja Nancy Spinale (Nensi Spainal) žino, ką reiškia būti tokio pasiekimo dalimi.
Jos tėvai prisijungė prie Freiminghamo studijos 1948 metais, o ji pati su vyru ir keturiais vaikais – 1971 metais. 75 metų sulaukusi moteris dabar gyvena Menkių kyšulyje ir kas kelerius metus tebedalyvauja kelias valandas trunkančiuose tyrimuose ir pokalbiuose.
Jos artimieji iš tų tyrimų yra gavę naudingos informacijos, sakė moteris. Be to, ji didžiuojasi matydama pasirodant tyrimus, per kuriuos surinkta informacija gali padėti visų žmonių sveikatai.
„Tai toks „oho“ jausmas“, – sakė N.Spinale.
