68 metų Sovietų Sąjungos vado Nikitos Chruščiovo vaikaitė Julija Chruščiova pateikė kelis ieškinius Rusijos valstybinei televizijai. Neradusi teisybės tėvynėje, ji kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
J.Chruščiova pasipiktino, kad per televiziją buvo parodytas dokumentinis filmas, kuriame tvirtinama, kad jos tėvas Leonidas buvo sušaudytas už tėvynės išdavimą per Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau Rusijos teismai atsisakė svarstyti šį ieškinį, paskelbdami nutartį, kad televizija turi teisę kurti fiktyvias istorijas apie istorines asmenybes. Pasipiktinusi J.Chruščiova bylą perdavė Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre.
Leonidas Chruščiovas kaltinamas išdavyste
Nors istorikai neigia, kad Julijos tėvas buvo išdavikas, posovietiniais laikais apie tai buvo nuolat rašoma knygose, žurnaluose ir laikraščiuose. Oficialiai skelbiama, kad naikintuvo pilotas vyresnysis leitenantas Leonidas Chruščiovas dingo per oro mūšį netoli Maskvos 1943 metų kovo 11 dieną. Leonido bendražygiai spėjo, kad jo lėktuvas buvo numuštas, o pats pilotas žuvo, nors nei lėktuvas, nei piloto kūnas niekada nebuvo rasti. Mirties liudijime parašyta, kad L.Chruščiovas žuvo oro mūšio dieną. Po mirties jis buvo apdovanotas Didžiojo tėvynės karo ordinu.
Tačiau 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai atsirado nedidelė grupė žmonių, nuolat tvirtinančių, kad 26 metų L.Chruščiovas dezertyravo, be to, jis buvo Vokietijos kolaborantas. Už tai jis buvo nuteistas ir sušaudytas. 2004 metais Rusijoje išleistoje enciklopedijoje "Stalino epocha: žmonės ir įvykiai" rašoma, kad N.Chruščiovas, klūpodamas ant kelių, maldavo Staliną pasigailėti jo sūnaus. Tačiau 1971 metais miręs buvęs Sovietų Sąjungos vadovas pats savo atsiminimuose nieko nerašo apie Leonido mirties aplinkybes.
Politinė gandų potekstė
Vakaruose N.Chruščiovas daugiausia prisimenamas kaip SSRS vadovas, kuris 1960 metais per Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją daužė tribūną specialiai atsineštu batu, atsakydamas į Filipinų delegato kaltinimus, kad Rusija taiko dvejopus standartus, ir konfrontavęs su JAV prezidentu Johnu F.Kennedy dėl Kuboje dislokuotų rusų raketų.
Tuo metu Rusijoje nerimsta aistros dėl N.Chruščiovo vertinimo. Chruščiovų šeimos nariai ir kiti asmenys mano, kad nuolat apie jį skleidžiami gandai yra slaptos politikų kovos, kurioje sustiprėjusios valstybės lyderiai mėgina susilpninti demokratines institucijas, dalis. Šios kovos tikslas yra pagerinti stiprių vadovų - Vladimiro Putino ir Josifo Stalino - reputaciją juodinant N.Chruščiovą, kuris 1956 metais sakydamas kalbą pasmerkė Stalino vykdytus masinius suėmimus, egzekucijas ir deportacijas. N.Chruščiovo giminaičiai teigia, kad jo sūnui metamais fiktyviais kaltinimais siekiama apšmeižti Nikitą ir įtikinti, kad garsioji Chruščiovo kalba buvo tik keršto troškimas. Iš karto po N.Chruščiovo atleidimo KGB ėmė skleisti gandus apie jo sūnaus egzekuciją, taip siekdamas pateisinti jo vykdytų reformų sustabdymą ir norėdamas reabilituoti Staliną. Tie gandai vėl buvo atgaivinti devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai prasidėjo kampanija, nukreipta prieš Michailo Gorbačiovo reformas.
Maskvos žmogaus teisių grupės "Atmintis" narė Irina Ščerbakova, duodama interviu agentūrai "The Asociated Press", sakė neabejojanti, kad Rusijos valdžios institucijos padėjo skleisti gandus apie L.Chruščiovo tariamą egzekuciją susigrūmus Rusijos autoritarizmo ir reformų šalininkams, nes Stalinas ir Chruščiovas yra du šių epinių grumtynių simboliai. Jos nuomone, gandai netyla, nes šalyje tiesiog įprasta reformatorius laikysi silpnais, o tironus - stipriais. Mėgindami perrašyti istoriją Rusijos autokratai tradiciškai griebiasi "banalių mitų, bulvarinių istorijų ir griausmingų televizijos pokalbių šou."
Valstybės galios šlovinimas
Tačiau kiti politologai, tarp jų - Maskvos Carnegie centro analitikė Maša Lipman, dažnai kritikuojanti Kremlių, mano, kad N.Chruščiovas dabartinės Rusijos vyriausybės nedomina, nes pastarųjų metų Rusijos meno ir švietimo svarbiausia tema - valstybės galios šlovinimas. Valstybės finansuojama šalies kino pramonė kuria trilerius, kuriuose Rusija rodoma Vakarų apsiaustyje, ją saugo tik ryžtingi carai, kieti Komunistų partijos pirmieji sekretoriai ir energingi šiuolaikiniai prezidentai, tokie kaip V.Putinas. Knygose Putinas giriamas už valdžios koncentravimą, o Stalinas garbinamas kaip daug pasiekęs, nors ir žiaurus, vadas. Praėjusiais metais V.Putinas istorijos mokytojams pareiškė, kad niekas neprivers Rusijos jaustis kalta dėl Stalino nusikaltimų, nes "kitose šalyse nutikdavo ir blogesnių dalykų".
Kaip vaizduoti Staliną?
Rusijos televizijos kanalai, kurių dauguma yra valstybiniai ar valstybės kontroliuojami, atrodo nesutaria, kaip vaizduoti Staliną. Keliose neseniai rodytose pramoginėse programose, tarp kurių buvo ir Aleksandro Solženycino "Pirmojo rato" inscenizacija, diktatorius buvo kritikuojamas. Tačiau buvo rodomas ir mini serialas, kuriame Stalinas vaizduojamas kaip didvyris.
Birželį buvęs Sovietų prezidentas M.Gorbačiovas paragino sukurti memorialą Stalino gulagų aukoms ir sielojosi, kad yra rusų, kurie jį laiko "nuostabiu vadu", o ne kraugerišku diktatoriumi. Tačiau Rusijai pradėjus demonstruoti savo galią, Stalinas vis dažniau aukštinamas kaip stiprus vadovas. Toks nori atrodyti ir premjeras-prezidentas V.Putinas.
Parengė Rima KRUPENKAITĖ
