Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, kovą pasikvietęs draugiškoms rungtynėms Brazilijos futbolo veteranų rinktinę, spalio 5-ąją su pasaulio „žvaigždėmis" atšventęs savo 35-ąjį gimtadienį, vėl sumanė surengti pompastišką sporto šventę. Šį kartą jis suteikė garbę antrajai Lietuvos futbolo rinktinei. Kas už to slypi?
Į tokią akibrokštus mėgstančio Čečėnijos lyderio iniciatyvą galima žvelgti su šypsena ir visai rimtai. Bet faktas yra faktas: R.Kadyrovas dar vienai sporto šventei atnaujintame ir gegužės 11 d. iškilmingai atidarytame „Tereko“ komandos stadione, pavadintame nužudyto buvusio prezidento, dabartinio respublikos vadovo tėvo Achmato Kadyrovo garbei, nutarė draugiškam susitikimui pakviesti antrąsias Rusijos ir Lietuvos futbolo rinktinių sudėtis.
Reakcija į reakciją
Kodėl jis šiam mačui pasirinko gerais rezultatais neblizgančius mūsų šalies futbolininkus ir dar ne pagrindinę rinktinę, pasakyti sunku.
Tačiau kvietimas mūsų diplomatijos sargams pasirodė įtartinas, ir netrukus Lietuvos URM gimė pareiškimas–rekomendacija Lietuvos futbolo federacijai. Pirmiausia diplomatinę tarnybą nustebino kvietimas žaisti rungtynes Grozne jau netrukus – lapkričio 12 d., o LFF savo ruožtu – patarimas ateityje ir visiems laikams tokiais atvejais įvertinti tai, kad Šiaurės Kaukazo regionas yra įtrauktas į rekomenduojamų nevykti kraštų sąrašą. Esą nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Čečėnijoje paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį vyko du karai, bet ir jiems pasibaigus Čečėnijoje, Dagestane, Ingušijoje rengiami dažni išpuoliai prieš valdžios atstovus ir Rusijos karius. Priduriama, remiantis Čečėnijos valdžios duomenimis, kad per devynis šių metų mėnesius Šiaurės Kaukaze žuvo 143 milicininkai ir kariai, 301 sukilėlis bei 88 civiliai.
Grozno reakcijos taip pat ilgai laukti nereikėjo. Čečėnijos Respublikos vadovas R.Kadyrovas pareiškė nustebintas „neadekvačios Lietuvos URM atstovų reakcijos“. „Aš manau, kad už to slypi nepridengtas bandymas politizuoti sportą, – skelbiama jo vadovaujamo „Tereko“ klubo portale. – Šaltojo karo laikai seniai praėjo. Žmonės pamiršo laikus, kai politikai versdavo sportininkus boikotuoti vieną ar kitą olimpiadą, nedalyvauti vienose ar kitose žaidynėse... O kai dėl saugumo, tai Grozne pastaraisiais metais vyko nemažai tarptautinio masto sporto renginių, kuriuose, beje, dalyvavo ir Lietuvos sportininkai. A.Kadyrovo vardo stadione nebuvo nė vieno nepagarbos atvykusiems futbolo sirgaliams atvejo. Tai kas gi jaudina oficialų Vilnių?“
Groznas – „Kaukazo Dubajus“?
Iš tikrųjų į šį klausimą sunku atsakyti. Galima tik spėlioti, o tai apžvalgininkui yra nedėkingas užsiėmimas. Galbūt Lietuvos politikai Čečėniją iki šiol tikrai sieja su nestabiliu regionu, nors Maskva ir pats R.Kadyrovas įsitikinęs, kad čečėnų pasipriešinimas yra seniai nuslopintas. Čečėnijos vadovas skelbia, kad jo vizija – Grozną paversti „Kaukazo Dubajumi“. Jau dabar penki spindintys dangoraižiai yra tapę sostinės atgimimo centru ir simboliu, giriasi jo spaudos tarnyba.
Grozne ir aplink jį yra bent penki stadionai. 2007–ųjų gegužę buvo atstatyta senoji „Dinamo“ arena, kurioje po sprogimo per šventinį 2004 m. gegužės 9 d. koncertą ir žuvo prezidentas A.Kadyrovas. Paskui stadionui buvo suteiktas S.Belimchanovo vardas. Būtent jame 1992–ųjų rugsėjį man teko stebėti kitų iškilmių ceremoniją – Dž.Dudajevo iškovotos Ičkerijos nepriklausomybės metinėms skirtą renginį. Išties tai buvo puiki demonstracija.
Šių metų gegužės 11 d. šalia Grozno buvo atidarytas kitas 30 tūkst. vietų stadionas, dar vadinamas „Achmat–arena“. Jį per keletą metų pastatė Slovakijos kompanija „NFS Consulting“ už 198 mln. eurų. Čia dabar treniruojasi pajėgiausia Čečėnijos „Tereko“ komanda. Klubo prezidentas R.Kadyrovas ypač rūpinasi futbolininkų gerove: vien šį sezoną jis savo klubui skyrė penkis džipus, o jo biudžetą sudaro 25–30 mln. dolerių. „Terekas“ turi ambicijų patekti tarp geriausių Europos klubų, o jo prezidentas – sėdėti šalia Londono „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus arba nors Edinburgo „Heart“ mecenato Vladimiro Romanovo...
Nusikaltėlis su „raudonu“ diplomu?
Vis dėlto galima manyti, kad Lietuvos diplomatų įtarimai dėl spalvingos Ramzano Kadyrovo asmenybės kur kas rimtesni. Bent jau sprendžiant iš jo trumputės biografijos ir keistų pomėgių.
Jis gimė 1976 m. spalio 5 d. Čečėnijos Centorojaus kaime. Baigęs vidurinę mokyklą toliau mokytis nenorėjo. Būdamas dar nepilnametis, jis jau kovojo čečėnų sukilėlių gretose. 1996 m. tapo savo tėvo Achmato Kadyrovo, tuo metu buvusio vyriausiuoju Čečėnijos muftijum ir rėmusio sukilėlius, asmens sargybiniu. Nuo 2000–ųjų birželio kartu su tėvu perėjo į federalinės kariuomenės pusę, pasmerkęs Š. Basajevo reidą į Dagestaną ir pritaręs Rusijos armijos reidui į Čečėnijos Respubliką. Kai 2003 m. tėvas buvo išrinktas prezidentu, sūnus ėmė vadovauti jo apsaugos tarnybai. Vienu metu jis net buvo vidaus reikalų ministro padėjėjas. Maskvos ypač vertinamas Kadyrovo jaunesniojo nuopelnas – derybos su sukilėliais ir jų vadais pasiduoti bei pereiti į federalų pusę. Atrodo, jam tai sekėsi, ir Kremlius jį už tai apdovanojo.
Psichologinis R.Kadyrovo portretas labai ryškus. 2000–2003 m. į jį buvo kėsintasi penkis kartus. Jis buvo kontūzytas (sakoma, kad dar ir dėl pomėgio boksui), todėl apžvalgininkai pastebėjo būsimojo prezidento žiaurų, neadekvatų elgesį su suimtaisiais. Centorojaus kaime jis buvo įrengęs savotišką kalėjimą, kuriame kalino ir kankino jam neįtikusius žmonės. Jis taip pat kaltinamas grobęs žmones ir susijęs su grasinimais susidoroti su vėliau nužudytomis „Novaja gazeta“ žurnaliste Ana Politkovskaja bei vietos žurnaliste Natalija Estemirova...
Tačiau Kremliui toks veikėjas tiko: 2004–ųjų gegužę jis skiriamas Čečėnijos vicepremjeru, o po dvejų metų – ir premjeru. 2007 m. V.Putinas jį skiria prezidentu (po kelerių metų R.Kadyrovui nepatiko toks titulas – kaip M.Gaddafiui, ir jis pareikalavo save vadinti tiesiog vadovu). Per tą laiką R. Kadyrovas baigė Machačkalos verslo ir teisės institutą, bet žurnalistų paklaustas, po kokių studijų gavęs „raudoną“ diplomą, būsimasis politikas negalėjo pasakyti net diplominio darbo temos...
Keisti boksininko pomėgiai...
Kad šis boksininkas mėgėjas savo rezidencijoje šalia Grozno dar laiko ir žvėryną, kuriame yra tigrų, liūtų, panterų, jau nieko nestebina. Norėdamas pakilti ne tik iki pasaulinių politikos garsenybių, bet ir sporto žvaigždžių, praėjusį kovą į Grozną jis pasikvietė visą Brazilijos futbolo veteranų rinktinę. Nors draugiškose varžybose čečėnai pralaimėjo, o pačiam respublikos vadovui nepavyko įmušti 11 m baudinio, nuotaika buvo pakili: taip jis pareklamavo 2018 m. Rusijoje rengiamą pasaulio futbolo čempionatą, o apie lyderį sužinojo net už Atlanto.
Svečiai su Diego Maradona prieky buvo apdovanoti laikrodžiais su briliantais, kurių vertė – nuo 12 iki 70 tūkst. eurų, be to, piniginių prizų vertė siekė iki 1 mln. eurų...
Dar didesnė fiesta buvo surengta šią spalio 5–ąją. R.Kadyrovo gimtadienis buvo pavadintas Grozno miesto diena. Čia atvyko kone visas pasaulinis popso žiedas – Hillary Swank, Jeanas Claude'as van Damme'as, Sealas, Vanessa Mae, Eva Mendes ir dar keletas pramogų pasaulio įžymybių. Jiems atseikėti nemaži honorarai. Pavyzdžiui, AFP agentūros pranešimu, Singapūre gimusiai smuikininkei Vanessai Mae buvo pažadėta pusė milijono dolerių...
Kai po brazilų viešnagės į Grozną patikrinti, kaip naudojami federaliniai pinigai, atvyko Rusijos Audito rūmų pirmininkas S.Stepašinas, jis nerado jokių pažeidimų ir iki 2013 m. Šiaurės Kaukazo plėtrai iš biudžeto pažadėjo skirti dar 200 mlrd. rublių.
***
Štai tokios ir kitos šio regiono „dievuko“ keistenybės galbūt ir išgąsdino Vilnių. O šiaip juk iš tikrųjų: ar protinga politiką kaskart apvesdinti su sportu? Juk mūsų vargani futbolininkai galbūt taip pat tikisi milijoninių honorarų...
