Energetikos ministerijos inicijuojamas ir prezidentės raginamas skubinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas turi ne tik šalininkų, bet ir oponentų bei abejojančiųjų jo būtinybe.
Prieš prabildami apie visus „už“ ir „prieš“ žvilgtelėkime į skaičius, kuriuose galima atrasti netikėtų dalykų.
Nepanoręs būti įvardytas aukštosios mokyklos dėstytojas mūsų savaitraščiui pateikė štai tokius skaičiavimus.
2010 metais Lietuva sunaudojo 3,1 mlrd. kub. m gamtinių dujų, iš kurių 1 mlrd. kub. m teko energetikams. Dar daugiau – 1,5 mlrd. kub. m sunaudojo AB „Achema“. 0,4 mlrd. kub. m – buitiniai vartotojai ir 0,2 mlrd. kub. m – pramonė. Plika akimi matyti, kad labiausiai šio terminalo reikia Bronislovo Lubio valdomam koncernui. Tačiau ne paslaptis, kad pirminė terminalo idėjos iniciatorė ir didžiausia gamtinių dujų vartotoja B. Lubio vadovaujama „Achemos grupė“, kuriai terminalas būtų reikalingiausias, konservatorių Vyriausybės buvo atstumta.
Kita vertus, jei tos planuojamos investicijos į dujų terminalą būtų nukreiptos, pavyzdžiui, į biokuro, kurio naftos ekvivalentas yra perpus pigesnis nei gamtinių dujų, plėtrą, šilumininkams reikėtų ne 1 mlrd. kub. m dujų, o 0,2–0,3 mlrd. kubų. Gerokai pigiau šildymas kainuotų ir šias lėšas nukreipus į gyvenamųjų namų renovaciją, jei ją būtų apsispręsta vykdyti valstybės lėšomis. Tačiau tam reikia ministerijų valdininkų mąstymą pakreipti priešinga kryptimi.
Terminalas būtinas?
„Kaip pilietis sakau: terminalas Klaipėdoje mums būtinas vien dėl to, kad sustiprintų dujų tiekimo patikimumą. Nemanau, kad reikėtų pasikliauti regioninio terminalo statyba Rygoje, juolab kai žinoma, kokia ten padėtis“, – „Ekonomika.lt“ kalbėjo Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas.
Anot jo, gamtinės dujos yra geras, ekologiškai švarus kuras, be kurio bent artimiausius keletą dešimtmečių tikrai neišsiversime.
Tai buvo vienintelis pašnekovas, kuris terminalo statybos Klaipėdoje projektui pritartų be išlygų. Kaip žinoma, suskystintų dujų terminalas sumanytas kaip alternatyva dujoms, gaunamoms iš vienintelio šaltinio – Rusijos koncerno „Gazprom“, ir kaip svarus argumentas su dabartiniu monopolininku derėtis dėl palankesnės kainos. Dabar Lietuva už „Gazprom“ tiekiamas dujas moka brangiau negu Vokietija, nors transportuoti vamzdynais į Lietuvą beveik nekainuoja.
Bandys tartis
Verslo informacijos portalas ekonomika.lt gegužės viduryje pranešė, kad dujų terminalo idėjai pritaria visų trijų Baltijos valstybių vyriausybės.
Nuspręsta, kad jis turėtų tenkinti viso regiono reikmes. Tokiu atveju 25–50 proc. projektui reikalingų lėšų būtų skiriama iš ES fondų. Tačiau norą statyti terminalą pareiškė visos trys valstybės, todėl Talino susitikime premjerai susitarė, kad kiekviena šalis turės parengti savo pasiūlymo pranašumus, ir tada bus bandoma priimti vieną sprendimą. Latvija savo pasiūlymą pateiks jau birželį, Estija – spalį, o Lietuva termino nenurodė, tačiau, kaip informavo Estijos verslo informacijos portalas dv.ee, jau pradėjo savarankiškus darbus. Ji suskubo pasirašyti ketinimų protokolus dėl suskystintų skalūno dujų pirkimo iš JAV kompanijos „Cheniere Energy“. Be to, kaip pranešama, energetikos ministras Arvydas Sekmokas gavo laišką iš Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso, kuriame šis dar kartą pareiškia pritariąs Lietuvos pastangoms įgyvendinti ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus.
„Galite būti tikri, kad Europos Komisija ir toliau palaikys procesus, kurie susiję su Lietuvos pozicija įgyvendinant Trečiąjį energetikos paketą“, – rašo laiške J. M. Barroso.
Rinkos ekspertų vertinimu, bent kol kas statyti terminalą būtų racionaliausia Rygoje, netoli kurios, už 50 km, latviai turi Inčukalnio suskystintų dujų saugyklą ir joje gali laikyti tiek dujų, kad užtektų jomis tenkinti pusę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos metinių poreikių.
Apsispręsti dėl statybos vietos reikia iki birželio pabaigos. Tačiau kyla pavojus, kad egoistiniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos motyvai sužlugdys šį projektą ir galutinai išvaikys mitą apie galimą „Baltijos valstybių vienybę“. Jei naujame premjerų susitikime, planuojamame šio mėnesio pabaigoje, nepavyks susitarti, projektas bus nukeltas keletui metų, nes ES lėšų nepavyks gauti per visą 2007–2013 m. biudžetinį laikotarpį, taigi pinigai tokiu atveju galėtų būti skirti ne anksčiau kaip 2014 metais.
Nebūtų pagrindimo
Lietuva jau pareiškė, kad nepriklausomai nuo to, kur bus nuspręsta statyti regioninį terminalą, ji neatsisakys planų statytis ir savąjį.
„Ar jis reikalingas, priklausytų nuo to, kas statys regioninį. Jeigu užsakovas bus susijęs su dujų tiekėju, tada, manau, reikėtų terminalo ir Klaipėdoje, – sako Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius. – Priešingu atveju būtų sunku rasti paaiškinimą, kam jis čia reikalingas. Tai akivaizdžiai demonstruotų Lietuvos nepasitikėjimą valstybėmis kaimynėmis.“
Dar griežčiau didelių Lietuvos energetinių projektų atžvilgiu nusiteikęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vytautas Martinaitis.
„Esu kategoriškai nusiteikęs prieš bet kokius stambius energetinius projektus“, – teigė jis. Tiesa, pripažino, kad suskystintų dujų terminalas būtų mažesnė blogybė už planuojamą Visagino atominės elektrinės statybą.
Jo nuomone, Lietuva jau ir taip yra per daug prisiplanavusi regioninių energetikos projektų: Visagino AE statybą, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, o dabar dar ir dujų terminalą.
„Manau, turėtume būti solidarūs, juoba kad latviai turi suskystintų dujų saugyklas, o mes dar tik bandome ieškoti jai vietos“, – sako mokslininkas.
Anot jo, Energetikos ministerijai derėtų keisti mąstymo kryptį, nes tikroji problema yra ne tai, kaip gauti kuo daugiau energijos, o tai, kad šalies gyventojai 3 mlrd. litų sumoka už šildymą.
„Konservatoriai ateidami sakė: įkursime Energetikos ministeriją, kuri užsiims pastatų renovacija. Tai buvo pasakyta, – primena profesorius. – O permetė šiuo klausimu neįgaliai Aplinkos ministerijai, kuri per 15 metų nieko nenuveikė, kad ir kokios partijos buvo valdžioje.“
Anot V. Martinaičio, Energetikos ministerijai, kaip ir kiekvienai kitai, pirmiausia turi rūpėti žmogus, o ne energetikos bendrovės. O dabar niekam galva neskauda, kad pensininkas, išleidęs vaistų ir maisto pinigus šildymui, visą dieną lašina vandenį į puodelį, kad vakare galėtų atsigerti.
Ką kalba skaičiai
Kalbant apie terminalo kainą, Lietuvos Vyriausybėje pastaruoju metu kalbama apie 200 mln. eurų. Tyrimą atlikusios „Latvenergo“ samdytų ekspertų nuomone, tai nerealiai optimistinė suma. Mat statant terminalą Klaipėdoje, dabartinio vamzdyno Klaipėda–Šiauliai pajėgumas būtų nepakankamas, todėl apie 180 km dabartinių dujotakių reikėtų pakeisti. Pagrindinio vamzdyno Šiauliai–Panevėžys–Jelgava pralaidumą tektų padidinti keičiant dabartinę liniją, kad būtų užtikrintas tiekimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Reikėtų tiesti ir naująją liniją į Šakius, o liniją Klaipėda–Šakiai–Kaunas–Vilnius–Panevėžys perstatyti. Dujų vamzdyno, kurį reikėtų atnaujinti arba tiesti Lietuvoje, ilgis viršys 300 km, o visa kaina, įskaičiuojant kompresorių ir matavimo stotis, būtų didesnė nei 300 mln. eurų. Norint ateityje tiekti SGD į Suomiją, į vamzdynus Lietuva ir Suomija turėtų investuoti dar 300 mln. eurų. Taigi įskaičiavus ir šiuos papildomus darbus terminalas Lietuvai atsieitų 500–800 mln. eurų.
Statant Estijos terminalą Paldiskyje, reikėtų rekonstruoti dabartinę dujų liniją iš Talino iki Latvijos pagrindinės linijos Vireši, maždaug 290 km ilgio, kad būtų užtikrintas tiekimas iš terminalo į Lietuvą ir Latviją. Tai kainuotų apie 300 mln. eurų.
Faktai: Eiga
Pirmą kartą apie idėją statyti suskystintų dujų terminalą „Achemos grupės" valdomoje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritorijoje prabilta praėjusio dešimtmečio viduryje.
Nors Klaipėdos uosto verslo įmonės pageidavo dalyvauti terminalo statybos projekte, Vyriausybė nusprendė, kad 2009 metai netinka dideliems projektams uosto teritorijoje vykdyti.
2010 m. liepos 21 d. Vyriausybė pavedė „Klaipėdos naftai" parengti, o Energetikos ministerijai – pateikti Vyriausybei terminalo statybos projektą.
2010 m. pabaigoje energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad stambiausių dujų vartotojų dalyvavimas terminalo statybos projekte būtų kontroversiškas.
2011 m. birželio 7 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime paragino pagaliau pradėti terminalo statybą.
