Kaip jums toks scenarijus – elektra tik tam tikromis valandomis, stabiliu jos tiekimu, geriausiu atveju, būtų aprūpinti vaikų darželiai, mokyklos, valstybinės įstaigos ir ligoninės? Déjà vu? Panašiai (tik dujų ir benzino tiekimų sutrikimų) turėjom blokados metais.
Kas garantuos, kad po IAE uždarymo Rusija, už jai nepatinkančią Lietuvos politiką, nutartų atjungti dujų ir mazuto tiekimą? Tokiu atveju Lietuva su likusiomis elektrinėmis pasigamintų elektros mažiau, nei dabar patiria nuostolių elektros tinkluose. Jei vyriausybė greitu metu neduos nurodymo Ignalinos AE ruoštis darbo pratęsimui, tai jau metų pabaigoje IAE gali fiziškai nebesugebėti apsirūpinti žaliavomis ir atsarginėmis, bei keičiamomis detalėmis.
Lietuvos energetinės izoliacijos klausimą nuo Vakarų Europos energetinės sistemos iškėliau dar 2004 metais ("Respublika", 2004 12 06 „Įspėjama nevėluoti į energetikos traukinį“).
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, nei ji, nei Latvija bei Estija automatiškai netapo Elektros energijos perdavimo sistemos koordinavimo sąjungos (UCTE) narėmis. UCTE yra organizacija, kuri jau 50 metų koordinuoja elektros energijos perdavimą 22 Europos valstybėse ir yra įtakingiausia jų energetinių interesų ginėja ES erdvėje.
Šiuo metu UCTE energetinės sistemos žemėlapis baigiasi ties Lenkijos siena. Toliau – balta dėmė. Be prisijungimo prie UCTE, kas sudarytų sąlygas Baltijos šalims darbui sinchroniniu režimu su Europos valstybių elektros perdavimo sistemomis, mes neištrūksime iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
Ar Lietuvos ūkio ministerija ir kitos atsakingos institucijos apie UCTE iki šiol nieko nežinojo? Juk narystei ES prašymą pateikėme 1995 metais, 2004 metais tapome ES nare, o prisijungimui prie UCTE reikalingas priemones parengsime tik 2015 metais.
Kaip spaudoje teigė „Lietuvos energijos” vadovas Rymantas Juozaitis, ar Lietuvai reikia jungtis prie UCTE, parodys studija, kurią planuojama pradėti rengti tik kitais metais. Matyt, ta studija turėtų parodyti ne tik ar verta mums ar neverta jungtis prie UCTE, bet kur mes realiai liekame – einame į kuriamą ES bendrąją energetinę rinką, ar liekame Rusijos žiede. Kiek man žinoma, dar 1996 metais buvo atlikti detalūs paskaičiavimai, todėl būsimoji studija gali pagelbėti sprendžiant techninius klausimus, bet jokiu būdu negali nulemti sprendimo dėl jungimosi iš principo. Tai jau yra politinis klausimas ir valdžia neturėtų teisinti savo neveiklumą, vilkinant šio klausimo, informacijos trūkumu.
Lietuvos vyriausybės nenoras ir ignoravimas galimybės pasinaudoti Stojimo į ES sutarties sąlygomis kreiptis į Komisiją dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo, rodo nenorą pasitarnauti savo šalies gerovei. Naujos atominės jėgainės perspektyvos, kaip ir gal būt galimas prisijungimas prie UCTE – tolima perspektyva. Nutarus nesijungti prie UCTE, kyla klausimas dėl Lietuvos – Lenkijos energetinio tilto būtinybės.
Tai kaipgi gyvensime po 2009 metų, uždarius Ignalinos AE?
Dr. Danutė Budreikaitė yra Europos Parlamento, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė.
Daugiau informacijos internete www.budreikaite.lt
