„Tyrimai rodo, jog, kad išaugę gėjų ir lesbiečių tėvų sudėtinėse neva „šeimose“ vaikai patiria daug didesnes neigiamas socialines, ekonomines ir emocines pasekmes negu sveikose biologinėse šeimose išaugę vaikai“, – pabrėžiama P. Gražulio įregistruoto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Anot „tvarkiečio“ tai patvirtina „Social Science Research“ paskelbti Teksaso universiteto profesoriaus Marko Regneruso (Mark Regnerus) naujos šeimos struktūros tyrimo rezultatai. Mokslininko teigimu, jo tyrimas „aiškiai rodo, kad asmenims, augusiems heteroseksualiose, neišsituokusiose šeimose, gyvenimas įvairiose srityse susiklosto geriau“. Teigiama, kad vaikai, augę tos pačios lyties partnerių šeimose, dažniau tampa bedarbiais, vartoja narkotikus, serga lytiškai užkrečiamomis ligomis, yra dažniau linkę į savižudybes, taip pat dažniau patiria seksualinę prievartą.
Kaip portalui tv3.lt teigė Seimo narys P. Gražulis, uždraudus tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus, šie bus apsaugoti nuo jų luošinimo.
„Kad šiandien ypatingai siekia homoseksualios poros įsivaikinti vaikus. Tai matome Europos Sąjungos šalyse ir Norvegijoje yra ne vienas atvejis, kai atiminėja iš tėvų vaikus ir įsivaikina vienalytės santuokos, tai yra tas vaikas bus suluošintas. Ir, manau, mes savo vaikus turime apsaugoti nuo to, kad jie, homoseksualai, tokių vaikų neturėtų teisės įsivaikinti“, – aiškino parlamentaras.
P. Gražulio siūlomą įstatymo pakeitimą Seimui ketinama pateikti antradienį.
Galimi prieštaravimai tarptautiniams teisės aktams
Seimo Teisės departamento išvadoje specialistai atkreipia dėmesį, kad P. Gražulio siūlymas uždrausti vienalytėms poroms įsivaikinti vaikus galimai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Teisės specialistai pateikė pavyzdį, kai Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija byloje E.B. v. Prancūzija (2008 m. sausio 22 d. sprendimas) nagrinėjo, ar pagrįstai buvo atsisakyta išduoti leidimą įvaikinti homoseksualios orientacijos asmeniui.
„EŽTT nurodė, jog nors motyvuojant atsisakymą leisti įvaikinti diskriminacinis pagrindas nebuvo išreikštas tiesiogiai, pareiškėjos homoseksualumas turėjo lemiamos reikšmės, todėl EŽTT konstatavo, kad pareiškėja buvo traktuojama skirtingai.
EŽTT nuomone, jei tokia priežastimi yra vien tik asmens seksualinė orientacija, tai laikytina diskriminacija, t. y. laikytina žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai 14 straipsnio, numatančio diskriminacijos draudimą“, – teigiama Teisės departamento išvadose.
P. Gražulis patvirtino, jog šios nepalankios teisininkų išvados jam yra žinomos, tačiau, kaip teigė Seimo narys, jam tai visiškai nerūpi. „Aš suprantu, kad Europos Sąjungos nuostatoms dabar ir madoms prieštarauja, bet aš nesilaikau Europos Sąjungos nuostatų ir Europos Sąjungoje galiojančių normų.
Neprieštarauja Konstitucijai, tai toks įstatymas galimas priimti. Jeigu būtų prieštaravimas Konstitucijai, tai būtų tikrai sudėtinga ir negalima būtų priimti. Kad Europos Sąjungos kažkokioms nuostatoms ar madoms prieštarauja, tai čia yra normalu. Jeigu nebūtų Europos Sąjungoje tokių madų, tai čia įstatymo tokio nesiūlytum“, – aiškino P. Gražulis.
Liberalė: tai yra perteklinis šaltos bulvės pūtimas
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovė, Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, vertindama P. Gražulio iniciatyvą uždrausti homoseksualioms poroms įsivaikinti, pažymėjo, jog šiuo metu tokių porų išskirtinai nėra reglamentuojamos, todėl ir šis siūlomas draudimas, konservatorės manymu, nėra reikalingas.
„Aš vertinu (P. Gražulio pasiūlymą – tv3.lt) kaip lyg ir netinkantį mūsų teisės sistemai, kadangi pas mus nei vienalyčių porų santykiai nėra legalizuoti, nei juo labiau galimybė įsivaikinti. Tai čia, žinote, iš anksto drausti kažką, kas visiškai yra nerealu pagal mūsų teisės sistemą yra savotiška, nes tai nėra dar aktualu. Lietuvoje niekas nėra legalu – Lietuvoje nėra oficialiai nei vienalyčių porų, nei galimybės įsivaikinti“, – komentavo V. Aleknaitė-Abramikienė.
Panašią nuomonę pateikė ir kita Seimo narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė.
„Tikrai nežinau atvejų, kad šiuo metų būtų šitas procesas kaip nors pajudėjęs ar homoseksualios poros galėtų įsivaikinti todėl, kad norint įsivaikinti dabar, tai turi būti žmonės, gyvenantys santuokoje ir čia ne taip paprasta. Tai yra perteklinis šaltos bulvės pūtimas“, – portalui tv3.lt aiškino D. Kuodytė.
„Aš manau, kad dabar darbotvarkėje ir diskusijos turėtų būti apie tai, kad vis dėlto užtikrintume bent jau teisinę apsaugą žmonėms, gyvenantiems šeimose, kurios sudarytos nebūtinai santuokos principu. Tas liečia ir šitas poras. Kita vertus, turėtume vėl gi kalbėti apie vaikus, jau dabar augančius moterų, ypač homoseksualių moterų šeimose, ir užtikrinti, kad ir tų vaikų teisės niekaip nebūtų pažeistos, nes tai irgi yra Lietuvos vaikai“, – savo poziciją pateikė liberalė.
Savo ruožtu ji akcentavo, jog „tvarkietis“ P. Gražulis su tokiais siūlymais eilinį kartą mėgina kiršinti visuomenę ir kurstyti neapykantą.
„Aš manau, kad tiek Lietuvos vaikus, tiek visus Lietuvos žmonės reikėtų gelbėti nuo tokių politikų kaip ponas P. Gražulis, kuris iš tiesų kurso neapykantą, kurio retorika iš tiesų mus visus nuveda nuo normalios, ramios, konstruktyvios diskusijos“, – kalbėjo D. Kuodytė.
Įvaikinimo tarnyba: seksualinė orientacija nėra svarbiausia
Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad pirmenybė įsivaikinti yra skiriama sutuoktiniams, siekiant, kad vaikai galėtų augti vyro ir moters santykių pagrindu sukurtoje šeimoje. Tiesa, dabartinis teisinis reglamentavimas numato, kad įsivaikinti gali ir nesusituokęs asmuo.
Kaip portalui tv3.lt aiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo poskyrio vedėja Oksana Pedaniuk, nesusituokę asmenys, pateikę prašymus dėl noro įsivaikinti yra tikrinami pagal 5 kriterijus: 1) įvaikintojų gebėjimas užtikrinti įvaikinamam vaikui saugią aplinką bei fizinių poreikių; 2) įvaikintojų gebėjimas užtikrinti įvaikinamo vaiko raidos poreikių tenkinimą bei raidos sunkumų kompensavimą; 3) įvaikintojų gebėjimas užtikrinti įvaikinamo vaiko ryšius su biologine šeima; 4) įvaikintojų gebėjimas padėti įvaikinamam vaikui užmegzti saugius ir patvarius ryšius; 5) įvaikintojų gebėjimas bendradarbiauti, sprendžiant įvaikinamo vaiko ir šeimos problemas.
Ar svarbi asmens, siekiančio įsivaikinti, seksualinė orientacija? Kaip teigė O. Pedaniuk, tai nėra svarbiausias kriterijus. „Lemiamas kriterijus nėra jisai, bet kad tokių tikrai nebuvo, tokių faktiškai duomenų nėra“, – sakė pašnekovė.
„Jeigu ir paaiškėtų toks dalykas (kad įsivaikinti norintis asmuo yra homoseksualas – tv3.lt), tai nemanau, kad būtų koks draudimas ar ne draudimas, nes visa visuma įeina tų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, kai norima įsivaikinti. [...] Tai jau yra asmens privatumas. Aišku, jeigu iškiltų klausimai, būtų signalai, kad gal netinkamai vaikas prižiūrimas, jei kaimynai duotų signalą, kad gal kažkas ten ne taip vyksta iš socialinės pusės, tai reaguojame“, – komentavo O. Pedaniuk.
