Nuo balandžio 5 d. iki gegužės 9 d. vyksta antrasis visuotinio gyventojų ir būstų surašymo etapas. Asmenis, kurie elektroniniu būdu surašė ne visus savo būsto gyventojus ar išvis nedalyvavo e. surašyme, aplankys surašinėtojai ir paprašys atsakyti į surašymo lapo klausimus.
Duomenų bus prašoma gausybės, tačiau eilinius piliečius labiausiai domina tai, kad surašinėtojas, pildydamas surašymo lapą, kiekvieno asmens klaus vardo, pavardės, asmens kodo. Neišvengiamai kyla klausimas dėl asmens duomenų saugumo, juolab kad didžiulė, beveik šešių tūkst. surašinėtojų „armija“ iš esmės yra laikinai suburtas atsitiktinių asmenų kolektyvas. Didžiajai daliai jų niekada neteko dirbti su konfidencialia informacija, todėl kyla nuogąstavimų dėl galimo duomenų „nutekėjimo“. Asmens kodas yra būtinas gyventojo identifikavimui, tačiau pastaraisiais metais gausėjant telefoninių sukčių ir apgavysčių internete žmonės tapo atsargesni.
Iki šiol incidentų išvengta
Statistikos departamento pranešime pažymima, kad surašymo darbuotojus bus galima atpažinti iš surašymo darbuotojų pažymėjimų ir specialių portfelių. Taip pat pažymima, kad darbo dienomis surašinėtojai vaikščios iki 21 val., savaitgaliais specialistams rekomenduojama dirbti iki 20 val. Departamento ryšių su visuomene atstovai akcentuoja, kad žmonės, kurie nenori įsileisti į namus surašinėtojų, gali ateiti į pagal gyvenamąją vietą nurodytus punktus arba seniūnijas.
Gyventojų surašymo ir apklausų organizavimo skyriaus vedėja Vanda Vaitiekūnienė priminė, kad įstatymai galioja visiems Lietuvos Respublikos gyventojams ir už duomenų apsaugos pažeidimus jie būtų baudžiami nustatyta tvarka. „Vieną dieną apklausę gyventojus surašinėtojai lapus kitą dieną atiduoda instruktoriams“, – kalbėjo vedėja.
V. Vaitiekūnienės teigimu, statistikos departamento praktikoje dar nepasitaikė patvirtintų atvejų, kad duomenys būtų perduoti tretiesiems asmenims. „Darbuotojai buvo apmokyti, kiekvienas jų pasirašė konfidencialumo pasižadėjimus, taip pat supažindinti su perdavus duomenis tretiesiems asmenims gresiančia baudžiamąja atsakomybe“, – sakė V. Vaitiekūnienė.
„Aišku, įspėjome darbuotojus ir dėl jų saugumo. Užpuolimo, portflelio vagystės atveju surašinėtojai raginami kuo greičiau kreiptis į policiją. Buvo daug nerimo dėl e. surašymo duomenų saugumo, tačiau incidentų pavyko išvengti. Tikimės, kad ir antrasis etapas praeis saugiai“, – vylėsi skyriaus vedėja.
Statistikos departamento atsakomybė
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Alina Semionovaitė Balsas.lt informavo, jog Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju – Statistikos departamentas) privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.
„Minėtos priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką, ir turi būti išdėstytos rašytinės formos. Be to, duomenų valdytojo darbuotojai (surašinėtojai – red. past.), kurie tvarko asmens duomenis, privalo saugoti asmens duomenų paslaptį, jeigu jie neskirti skelbti viešai. Ši pareiga galioja ir pasitraukus iš valstybės tarnybos, perėjus dirbti į kitas pareigas arba pasibaigus darbo ar sutartiniams santykiams“, – pabrėžė A. Semionovaitė.
