Neatsitiktinai Lietuvos Respublikos Seimo nariai šilutiškis Remigijus Žemaitaitis ir dzūkas Andrius Palionis š. m. pavasario sesijos metu įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 tūrio procentai, gamybą bei vartojimą ūkininkų ūkiuose, teikiančiuose kaimo turizmo paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.
R. Žemaitaitis „Šilokarčemai“ pasidžiaugė, kad pristatant šį įstatymo pakeitimo projektą Seimo plenariniame posėdyje buvo salėje matyti geranoriškai nusiteikę politikų veidai. Tik vienas kitas, tokie kaip Antanas Matulas, R. Žemaitaičio manymu, atstovaujantis stambiąją alkoholio pramonę, pašūkavo: „Nugirdysite tautą!“. Tokiu būdu pastarasis nė nenorėdamas kovoja, kad kuo mažiau būtų geros kokybės gėrimų – naminės degtinės, o ta tauta girdoma surogatais, pvz., iš langų ploviklio pagamintu „pilstuku“, nuo kurio neretai apankama.
R. Žemaitaičio teigimu, Europos Sąjungos šalims leidžiama pačioms reglamentuoti naminių alkoholinių gėrimų gamybos tvarką. Daugelyje ES senbuvių šalių leidžiama užsiimti smulkiąja alkoholinių gėrimų gamyba. ES šalių teisėje yra apibrėžiama tradicinių namudinių distiliuotų gėrimų sertifikavimo tvarka, jų gamybai keliami reikalavimai, mokesčių dydis, kokybės standartai, leidžiamos pagaminti produkcijos kiekiai ir kita. Atskirose šalyse yra skirtingi akcizai, skirtingi žaliavų šaltiniai bei realizavimo rinka.
Antai Austrijoje asmeninį ūkį turintiems asmenims leidžiama neapmokestinant pasigaminti iki 51 litro naminės degtinės. Belgijoje leidžiama visiems piliečiams nekomerciniais tikslais ir nemokant akcizo mokesčio gaminti naminę degtinę be apribojimų. Čekijoje veikia 520 smulkių naminės degtinės (slivovicos, palinkos) fabrikėlių (palirnų), kurie sodininkams teikia paslaugas. Iš savo vaisių ir uogų galima pasigaminti 30 litrų etilo alkoholio per metus, mokant lengvatinį akcizo mokestį. Kasmet Čekijos valstybės iždui palirnos sumoka 760 mln. Lt akcizo. Vengrijoje bet kuris pilietis įmonėse iš savo pristatytų abrikosų, slyvų, trešnių, vynuogių per metus gali pasigaminti 50 litrų distiliato, sumokėdamas 1315 Lt akcizo mokestį (jei gaminasi per 50 litrų – akcizas siekia 2630 Lt, tačiau šią produkciją galima pardavinėti). Prancūzijoje leidžiama gaminti namų gamybos spiritinius gėrimus savo asmeniniam vartojimui, naudojant tik savo ūkyje išaugintus vaisius ir turintiems degtindarių privilegiją. Lenkijoje 2006 m. sudaryta tarpžinybinė Žemės ūkio ir Finansų ministerijų komisija, kuri jau baigia parengti naminės degtinės gamybai reglamentuoti būtinus teisės aktus.
Deja, į Lietuvą nesustabdomai plūsta alkoholio kontrabanda, klesti pogrindiniai „pilstuko“ fabrikėliai, miestuose ir kaimuose masiškai gaminamas „samagonas“. Valstybė netenka milžiniškų pajamų (akcizai ir PVM), nuodijami šalies piliečiai, sveikatos apsaugai, reabilitacijai išleidžiamos didžiulės lėšos. Nuo nekokybiško alkoholio plinta psichozės ir lėtinis alkoholizmas (100 tūkst. gyventojų kaime tenka 76, o mieste – 67 asmenys, turintys alkoholizmo problemų).
2004 metų pabaigoje Juridinių asmenų registre įregistruota Nacionalinė naminės degtinės gamintojų asociacija (NNDGA) dalyvavo televizijų diskusijų laidose, davė interviu šalies žiniasklaidai, organizavo nuomonių bei debatų viešinimą respublikiniuose laikraščiuose, surengė pažintinę kelionę į Čekiją ir Austriją šalies spaudos bei televizijų žurnalistams, dalyvavo Nacionalinės sveikatos tarnybos posėdžiuose. Naminės degtinės legalizavimo klausimas tapo viešųjų svarstymų objektu. Vyriausybė mėgino svarstyti naminės degtinės legalizavimą. Seime įstatymai dar nepriimti, nes pritrūko įtikinamų teisinių, finansinių ir pilietinių motyvų.
Žemės ūkio ministro įsakymu yra sudaryta tarpžinybinė darbo grupė namudinių distiliuotų gėrimų gaminimo, laikymo ir pardavimo esminėms nuostatoms parengti.
VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“, pasitelkęs istorikus, etnologus, muziejininkus, atliko „Nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studiją“ bei pateikė galutinę ataskaitą. Tokiais nykstančiais tradiciniais maisto gaminiais pripažinti sėmenų aliejus, kanapės, aguonos, sula ir naminė degtinė. Konstatuota, kad jų gamybos teisinis reglamentavimas trukdo išsaugoti tradiciją.
Tyrimo analizė parodė, kad naminė degtinė yra kokybiškas, vartoti tinkamas produktas. Suprantama, joje lieka didesnis kiekis šalutinių alkoholinio raugo distiliavimo produktų (ryškus specifinis kvapas ir skonis, būdingas alkoholinio raugo žaliavai) nei įvairiais būdais valytoje pramoninėje degtinėje. Tačiau šis kiekis neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančių higienos normatyvų, ką įrodo legalūs naminės degtinės analogai, gaminami pramoninių daryklų, ir naminės degtinės pavyzdžių laboratorinės analizės duomenys.
Naminė degtindarystė yra Lietuvos kulinarijos paveldo dalis, vadinasi, saugotina ir eksponuotina kultūrinė vertybė. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2009 m. sausio 19 d. raštu rekomendavo namų gamybos distiliuotą gėrimą vadinti namine degtine. Tautinio paveldo klasifikatoriuje įrašytas terminas ruginė naminė degtinė.
Tokia yra Seimo nario R. Žemaitaičio nuomonė.
Gėdingame nelegalumo šešėlyje?
Kitokią nuomonę pareiškė Aurelijus Veryga - psichiatras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas:
„Kaip ir pridera, vienu aktyviausių ekonomikos gaivinimo idėjų generatorių yra Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Žemaitaitis. Tačiau mane itin suintrigavo R. Žemaitaičio pateiktas kaimo gelbėjimo receptas. Receptas pasirodo - labai paprastas, jo cheminė formulė yra C2H5OH. Trumpai tariant R. Žemaitaitis užsimojo legalizuoti naminės degtinės gamybą. Ko gero labai stebėtis nereikėtų, nes Seimo nariai vadovaujasi ne kokiais nors ten moksliniais ar teisiniais argumentais, o savo organoleptiniais pojūčiais. O tuos pojūčius labai pastimuliuoja draugiškai nusiteikę rinkėjai, nepaisydami jokių įstatymų sėkmingai sau verdantys naminę degtinę ir su pasididžiavimu ją pilstantys nuo rinkėjų pervargusiems politikams, ar net nuo pacientų norintiems pailsėti medikams.
Po tokių degustacijų sukyla nenumaldomas noras tas degustacijas iškelti iš gėdingo nelegalumo šešėlio. Todėl nepaisant nesėkmingų buvusių kadencijų parlamentarų pastangų įteisinti naminės degtinės gamybą, šioje kadencijoje to ėmėsi pats Ekonomikos komiteto pirmininkas, kaip ir pridera pateikdamas argumentus apie tai, kaip toks žingsnis didins biudžeto surinkimą, kurs darbo vietas ir t. t.“.
Kaimo turizmui būtų naudinga
Rusnės saloje įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Pakalnės vingis“ savininkas Raimondas Plikšnys „Šilokarčemai“ sakė dar nežinantis, ar jis pats gamintų naminukę.
„Tai yra kulinarinis paveldas, - teigė R. Plikšnys. - Juk visas pasaulis turi kažką savito. Nuvažiuoji į Prancūziją, naminiu vynu pavaišina, kitur – naminiu konjaku. Tai yra unikalu. Ir mes turėtume daryti taip pat – tvarkingai, normaliomis sąlygomis, kad nevirtų naminę degtinę bet kas, bet kaip, kad būtų kontrolė. Kaimo turizmo sodybos šeimininkams turėtų būti leidžiama išsivirti naminės savo reikmėms, kad galėtų pavaišinti svečius. Ne parduoti, o pavaišinti.
Atvykę poilsiautojai nebenori tik pernakvoti, jie nori kažką įdomaus pamatyti, paragauti tai, ko jie neturi mieste. Žmonėms būtų papildomas įdomumas, atsirastų ir sodybų išskirtinumas. Tai būtų naudinga ir klientams, ir paslaugas teikiantiems asmenims“.
Policija – prieš naminukės legalizavimą
Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas Alvydas Balandis:
„Manau, kad tikrai nesumažėtų miškuose ar kitur verdančiųjų naminę degtinę. Jie būtų tik priedanga legaliam verslui kaimo turizmo sodybose. Gali nelegalūs degtindariai ir tiekti turizmo sodyboms naminę, „prisidengti“ vienas kitu.
Kaip policija galės nustatyti, ar legaliai tokia degtinė gauta? Aišku, dar turėtų būti ir kažkokie poįstatyminiai aktai.
Dabar galime nubausti ir gatvėje naminę degtinę besinešantį pilietį. Legalizavus naminės degtinės gamybą, toks draudimas turėtų būti panaikintas, nes žmogus sakys, kad jos įsigijęs kaimo turizmo sodyboje. Kaip tai bus teisiškai sureguliuota? Ar ją bus galima tik turizmo sodyboje turėti ir vartoti? Mano nuomone, nereikėtų tokį verslą legalizuoti“.
Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Artūras Silius redakcijai pateikė kovos su naminės degtinės gamyba ir pardavimu statistiką.
Praėjusiais metais dėl šio nelegalaus verslo Šilutės rajone iškeltos 28 baudžiamosios bylos. Bravoruose rasta ir sunaikinta 37 tonos raugo. Šiemet per pusmetį atitinkamai 15 baudžiamųjų bylų ir 8 tonos raugo.
Pernai už naminės degtinės įsigijimą administracine tvarka buvo nubaustas 141 asmuo, per šių metų 6 mėnesius – jau net 109 naminukės pirkėjai. Ir dar pora įspūdingų skaičių – per 2012-uosius metus bravoruose aptikta 598 litrai samanės, o šiemet, per pirmąjį pusmetį, - 960 litrų...
Beje, pasitaiko ir kuriozinių atvejų, kai nubaudžiami ne tik naminės degtinės gamintojai ar pirkėjai. Prieš keletą metų Meškinės girininkijos 27-ame ir 56-ame kvartaluose buvo aptikti naminės degtinės gamybos bravorai. Bet nei girininkas, nei eigulys policijai apie tai nepranešė, nesiėmė atitinkamų priemonių jiems likviduoti.
Už taikstymąsi su naminės degtinės gamintojais valstybiniuose miškuose Šilutės miškų urėdas Stepas Bairašauskas girininkui ir eiguliui pareiškė po papeikimą.
Stasys BIELSKIS
