Šachmatininkė Viktorija Čmilytė pirmą kartą istorijoje parvežė auksą iš Europos čempionato. Ar sportininkė gimtinėje sulaukia tinkamo įvertinimo? Nuomonės Viktoras Čmilis prieš Joną Sidabrą.
Viktoras Čmilis, šachmatininkės treneris ir tėvas:
„Sąlygos (Europos čempionate – aut. past.) buvo sudarytos minimalios, kad tik ne po atviru dangumi. Buvo du viešbučiai. Vienas buvo normalus, ten, kur vyko varžybos, Tbilisio centre, bet jis šiek tiek brangesnis, o Federacija pasirinko tą, kuris buvo miesto pakraštyje, su visais padariniais. Sąlygos buvo prastos.Federacija nieko nedarė ir nedaro. Jei pateksime pas poną Rimšelį (Klemensas Rimšelis, KKSD vadovas – aut. past.), tikiuosi, paaiškinsiu situaciją. Jis spaudos atstovams pasakojo, kad sporto reikalai sutvarkyti, bet, matyt, turėjo galvoje olimpines sporto šakas. O jei kalbame apie šachmatus, viskas liko po senovei ir pamažu degraduoja. Tiesiog Federacija nėra suinteresuota V. Čmilytės laimėjimais, nenori padėti. KKSD nekontroliuoja Federacijos veiklos ir nenori kištis į visuomenininkų reikalus. Kokie Lietuvoje visuomenininkai – mes žinome. Ateina žmonės iš gatvės, kažkada sportavę, žino, kaip šachmatų figūros vaikšto. Tai buvę sportininkai, buvę šachmatininkai, dabar jie eina pareigas Šachmatų federacijoje. Jie atlieka visuomeninę pareigą, atlyginimo negauna. Jie turi darbą, už kurį gauna atlygį, o į Federaciją ateina dėl to, kad domisi šachmatais, dirba treneriais, yra sporto mokyklų atstovai. Bet jie – visuomenininkai, jie už nieką nėra atsakingi, „durnių volioja“ ir gali daryti bet ką. Žinau, kad ne vien Šachmatų federacijoje „bardakas“. Ir kai valstybės instituciją be jokios kontrolės atiduoda į visuomenininkų rankas, tai iš esmės juokinga. Atseit visame pasaulyje tokia tvarka. Nežinau, kaip visame pasaulyje, bet pas mus yra „bardakas“. Gal kitose valstybėse visuomenininkai aukštesnio lygio, sąmoningi.
Manau, kad KKSD turėtų juos kontroliuoti, bet Departamentas deklaruoja, kad jie į federacijų veiklą nesikiša. Tačiau, mano supratimu, čia išskirtinis atvejis, nes Departamentas puikiai žino, kaip jie elgiasi su V. Čmilyte. Viktorija nėra gavusi jokių stipendijų iš KKSD, ji Lietuvai neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Kai Donata Rimšaitė bėgo iš Lietuvos, visi aiškino, kad daug pinigų į ją investavo. Į V. Čmilytę investavo minimaliai, sumokėdavo už jos ir trenerio keliones. Daug kolegų klausia. kodėl ji neišvažiuoja. O ką aš turiu atsakyti? Kviečia ją nuolat. Ji turi didžiulį autoritetą ne tik Europoje, bet apskritai šachmatų pasaulyje – specialistai ją labai gerai vertina. Galimybė išvažiuoti visada yra, bet negali visi bėgti iš Lietuvos. Kartais pagalvoju, kad jei ji išvažiuotų kur nors trumpam, tam tikram laikotarpiui, aš pasijusčiau laimingas. Jei dar Rusijai pradėtų atstovauti, išvis didelis džiaugsmas. Kai kuriems mūsų valdininkams būtų gera pamoka.“
Jonas Sidabras, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas:
„Kaip ir visuose čempionatuose, atsiunčiami oficialūs dokumentai, kuriuose nurodomi viešbučiai, skirti dalyviams. Jie negali gyventi bet kur. Viską suderinome su Viktorija. Tai keturių žvaigždžių viešbutis. Vienas – keturių, kitas – penkių. Jos buvo paklausta, ar čia gyvens. Tuo metu, kai apsisprendė, jai tiko. Tai oficialūs viešbučiai ir nereikia manyti, kad Federacija ieškojo kokio nors bendrabučio. Jei ji būtų pasirinkusi brangesnį variantą, gal būtume skrydį paprastesnį pasirinkę, būtume žiūrėję. Viktorija buvo rimtai finansuojama Šiaulių savivaldybės. Federacija neturi tokio formato. Vienais metais, kai šachmatai buvo strateginė sporto šaka, mums su Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) pavyko patekti į projektą, kuriame skiriamas finansavimas aukšto meistriškumo sportininkams. Tais metais per Federaciją jai buvo skirta 25 tūkst. litų. Dabar olimpiečiai finansavimą gauna per Olimpinį centrą, o neolimpinės sporto šakos sportininkų individualiai niekas nefinansuoja. Mes gauname tik bendroje programoje iš fondo projekto sporto šakos plėtrai. Pernai buvo situacija, kai teko atleisti visus darbuotojus ir paleisti visuomeniniais pagrindais. Viktorijos metų lėšų poreikis prilygsta Federacijos biudžetui, todėl reikia ieškoti sprendimo. Šachmatuose labiausiai „kerta“ viešbučiai. Prieš dvejus trejus metus viešbutis kainuodavo apie 60 eurų parai, dabar V. Čmilytės nakvynė nelabai gerame viešbutyje kainuoja 70–80 eurų. Geresniame viešbutyje – daugiau kaip 100 eurų. O tokių parų – apie keturiolika. Tai sumos neblogos susidaro. Federacijos prioritetas – komandinės varžybos, šaliai reikia išvežti komandą į pasaulio, Europos čempionatus. Vienas toks išvažiavimas kainuoja 30–40 tūkst. litų, o pernai finansavimas buvo 60 tūkst. litų. Kitose sporto šakose tarptautinės federacijos duoda pinigų, o pas mus viskas yra tik į vieną pusę. Mes mokame už čempionatus, žaidėjus, rinktines, reitingus, o tarptautinė federacija merkia pinigus į visokias afrikas ir azijas. Jei federacija nustotų mokėti, V. Čmilytė per kelis mėnesius taptų mėgėja ir netektų tarptautinio reitingo. Turėjome dvi iškilias didmeistres. Dagnė Čiukšytė konkuravo su V. Čmilyte, bet neatlaikiusi konkurencijos pasirinko Anglijos federaciją. Lietuva „aptarnauja“ daugybę šalių, ir JAV rinktinėje lietuvė žaidžia kaip pagrindinė žaidėja. Moterų šachmatų sporte pinigai du tris kartus mažesni negu vyrų, ten visoms nėra paprasta. Todėl yra tik pavienių federacijų, galinčių Viktorijai pasiūlyti ką nors iš esmės geriau. Tad matau vienintelę išeitį – ieškoti sąlyčio taškų su KKSD, su LSFS, galbūt net su Olimpiniu komitetu."
TIK FAKTAI
V. Čmilytė – triskart Europos vicečempionė (2003, 2008 ir 2010), pasaulio čempionato bronzos medalininkė (2006) ir Europos čempionė (2011).
Už pirmą vietą Europos čempionate V. Čmilytei Gruzijoje atiteko 20 tūkst. eurų. Lietuvos valstybė sportininkei skyrė 20 tūkst. litų.
Lietuvos šachmatų federacijai iš valstybės biudžeto 2011 m. iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo skirta 92 tūkst. litų.
