Nusprendėte apkarpyti išlaidas ir sumažinti mėsos vartojimą? Tai visai nebūtina, mėsos kiekvienas iš jūsų gali gauti nemokamai. Ir ne bet kokios, o pačios ekologiškiausios, sveiko ir laisvėje užaugusio gyvūno mėsos.
Taksidermijos specialistas Jonathan McGowan neperka mėsos iš prekybos centrų jau apie trisdešimt metų. Britas maitinasi mėsa gyvūnų, kuriuos randa žuvusius greitkeliuose arba kaimo vietovėse. Kadaise, būdamas dar tik keturiolikos metų amžiaus, Jonathanas nusprendė išsikepti rastą gyvatę ir, nors pastaroji jam nepasirodė itin skani, toks eksperimentas paskatino smalsumą ir naują požiūrį į mitybos galimybes. Vėliau vaikinas ėmė domėtis, kaip galėtų maitintis sveikiau ir nedidindamas išlaidų, tad keliuose partrenkti gyvūnai jam pasirodė puikiausia išeitis. Gurmanas tvirtina, kad neprireikia vairuoti nei dvidešimties mylių, kad galėtų savo šaldiklį užpildyti įvairiausių rūšių mėsa. Pradėję ragauti keliuose žuvusių gyvūnų mėsą, žmonės netrunka leistis į didesnius eksperimentus ir ima maistui naudoti keisčiausius gyvūnus. Anot Jonathano, draugus jis vaišina lapiena (jauna lapė primena viščiuko skonį), pelės šiek tiek karčios, o žiurkiena itin skani ir kiek sūroka, skoniu nenusileidžia ir voverės, ežiena patiks tik riebios mėsos mėgėjams, o labiausiai jis nusivylė paragavęs kurmio, kurio mėsa jam pasirodė nemaloniai rūgšti.
Išleidžiama vis daugiau receptų knygų žmonėms, kurie ryžtasi valgyti pakelėse rastus partrenktus gyvūnus, tai tampa egzotiška virtuve (angl. roadkill cuisine) ir nors ne kiekvienas pasiryžtų tokiam gyvenimo būdui, visgi daugelis džiaugiasi galimybe apsilankyti pas „roadkill“ entuziastus ir paragauti keisčiausių patiekalų: lapienos, ežienos, žiurkienos ar šunienos. Savaime suprantama, tinkamiausi ką tik žuvę gyvūnai, prieš tai patikrinus, ar jie nesirgę įvairiomis ligomis, mėsą būtina deramai apdoroti, taip sumažinant bet kokią galimybę apsinuodyti.
Iš pirmo žvilgsnio tokia mitybos idėja skamba atgrasiai, bet šiuolaikiniame pasaulyje neproporcingai didėjant vartojimui ir mažėjant ištekliams, logiška atsigręžti į ekologiškesnius sprendimus. Suvalgydamas partrenktą elnią, ne tik sutaupysite apvalią sumą, bet ir gausite vitaminų iš mėsos, kuri nebuvo apdorota jokiais cheminiais preparatais ir yra daug sveikesnė nei milžiniškose fermose užaugintų kiaulių mėsa.
Vienas žymiausių šios virtuvės atstovų Didžiojoje Britanijoje – Fergus Drennan, kitaip dar žinomas kaip The Road Kill Chef. Jau daug metų britas bando įrodyti pasauliui, kad galima prasimaitinti iš to, ką randame laukinėje gamtoje ir patiekalai gali būti patys įvairiausi – nuo itin mėsiškų iki vegetariškų. Norintys gali pasidomėti specialiais vienos dienos kursais, kurių metu žymusis natūralaus maitinimosi pionierius jums aprodys augalus ir grybus, kurių anksčiau nei negalvojote valgyti ir pamokys, kaip prasimaitinti gamtoje, bei, žinoma, pagamins keletą intriguojančių patiekalų. O jei pasiseks rasti negyvą žvėrį, tuomet jūsų lauks visai ne vegetariška vakarienė.
Biologas Arthur Boyt save laiko gyvūnų mylėtoju, tačiau yra ragavęs įvairiausios mėsos – nuo šikšnosparnio iki šuns. Nors šalyje nepriimtina kelyje partrenktą gyvūną parsivežti vakarienei, anot Arthur'o, toks poelgis yra pagirtinas ekologiniu požiūriu ir atsiperka finansiškai, o ir nieko nelegalaus tame nėra. “Labradorai yra ypatingai skanūs ir šiek tiek primena jautieną„, – teigia Arthur, bet užtikrina, kad niekada nesiimtų žygių, siekdamas pats sumedžioti gyvūną. Kaip ir bet kuris kitas “road kill“ entuziastas, jis renka atsitiktine mirtimi žuvusių gyvūnų ar žvėrių mėsą ir nesiryžtų maitintis kažkieno mylimu augintiniu, nenorėdamas nuliūdinti jo savininkų: “Jei gyvūnas su vardiniu antkakliu, pasistengčiau jį grąžinti savininkams", – teigia ekscentriškasis britas.
Visame pasaulyje keliuose kasdien žūsta gyvūnai, tikslaus skaičiaus nustatyti neįmanoma, tačiau spėjama, kad vien Didžiojoje Britanijoje keliuose kasmet žūsta apie 100 tūkst. lapių, 50 tūkst. barsukų, 40 tūkst. elnių. Vien dėl įsitikinimų, kad tokia mėsa valgyti netinkama, tonos šviežios sveikų gyvūnų mėsos paliekamos pūti, nors moraliniu požiūriu žvėrienos vartojimas žmogui turėtų būti priimtiniausias – tai žmogaus niekada nekankinti gyvūnai, taip vadinamosios „free range“ (laisvėje auginamos) vištos fermose galėtų tik pasvajoti apie miško žvėrių gyvenimo sąlygas.
LIETUVIAI.CO.UK