Prieš metus, Gruzijai dar neišsirinkus naujojo lyderio, tuometinis premjeras B. Ivanišvilis negailėjo pagyrų politikos naujokui, „filosofui” (taip iki šiol gruzinai vadina dabartinį prezidentą) ir, pasak paties Ivanišvilio, artimam savo draugui. Bet po rinkimų padėtis pasikeitė.
Vos G. Margvelašvilis tapo naujuoju prezidentu, B. Ivanišvilis premjero postą užleido I. Garibašviliui, kuris, prieš ateidamas į politiką, ilgą laiką sukosi B. Ivanišvilio verslo imperijoje. Bet išeidamas milijardierius durų neužtrenkė – neslėpdamas pranešė, kad ir toliau darys įtaką Gruzijos politikai, nes tai yra kiekvieno jos piliečio pareiga.
Jau šių metų kovo mėnesį B. Ivanišvilis ėmė neslėpti nepasitenkinimo prezidento veikla. G. Margvelašvilis esą nenorėjo klausyti B. Ivanišvilio patarimų politikos klausimais, o ir vienu savo patarėjų paskyrė Vano Mačvarianį, kurio brolis yra vienas iš M. Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo parlamentarų Gruzijos įstatymų leidybos institucijoje. O premjero veikla, priešingai, B. Ivanišvilis buvo ir yra patenkintas – netgi yra pareiškęs, kad I. Garibašvilis ministro pirmininko pareigas eina geriau nei jis pats.
Šioje vietoje reikėtų priminti, kad G. Margvelašviliui tapus Gruzijos prezidentu kartu įsigaliojo dar M. Saakašvilio vadovaujamos vyriausybės priimti Konstitucijos pakeitimai, pagrindinę valdžią valstybėje perleidžiantys premjerui, o prezidentui paliekantys tik formalią (daugiausia atstovaujamąją) valstybės galvos poziciją.
M. Saakašvilio laikotarpiu niekam nekildavo klausimo, kas turėtų būti Gruzijos atstovas tarptautiniuose susitikimuose, o „Gruzijos svajonės“ premjeras nuolat konkuruoja su prezidentu dėl rampų šviesos tarptautiniuose renginiuose ar pasirašant valstybinės svarbos sutartis.
ES asociacijos sutartį su Gruziją pasirašė ne prezidentas G. Margvelašvilis, o premjeras I. Garibašvilis. Jo vadovaujama Gruzijos vyriausybė iš prezidento gavo vienkartinį įgaliojimą pasirašyti Asociacijos sutartį Gruzijos vardu, motyvuodama tuo, kad prezidento pasirašytas tarptautines sutartis pagal Konstituciją vis vien turi patvirtinti premjero vadovaujama vyriausybė, todėl taip bus išvengta papildomos biurokratijos.
Bet tai ne vienintelis sykis, kai G. Margvelašviliui teko nusileisti I. Garibašviliui. Paskutinį kartą šie valstybės vadovai kardus sukryžiavo besiruošdami į JT Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke. Pasirodo, abu planavo pasisakyti JT vadovų susitikime, skirtame klimato kaitos klausimams, ir pasitraukti vėl teko prezidentui. Bet šįkart jis neslėpė pagiežos ir per spaudos konferenciją pareiškė, kad Gruzijos vyriausybė sąmoningai sutrukdė jam atstovauti Gruzijai JT Generalinėje Asamblėjoje ir apskritai siekia apriboti jo tarptautines keliones.
Po šių žodžių B. Ivanišvilis apkaltino prezidentą dėl didėjančios prarajos tarp ministro pirmininko ir prezidentūros – esą G. Margvelašvilis nuolat siekia varžytis su vyriausybe ir taip trukdo normaliam jos darbui.
Tokie B. Ivanišvilio pareiškimai kelia nerimą Gruzijos nevyriausybinėms organizacijoms. Antai „Transparency International“ atstovybė Gruzijoje išplatino viešą laišką, kuriame teigiama, kad nepagarba prezidentui, rodoma iš vyriausybės pusės, silpnina demokratines valdžios institucijas. Laiške pabrėžiamas konstitucinis valdžios padalijimo principas, kuris reguliuoja visų valstybės institucijų atsakomybes bei galias ir neleidžia visos valdžios sutelkti vienos grupuotės rankose. „Transparency International“ teigimu, nuolatinę kritiką, nukreiptą prieš prezidentą, galima suvokti kaip valdančiosios koalicijos ir jos suformuotos vyriausybės pastangas visą valdžią praktiškai sutelkti vienos partijos rankose.
Kol Gruzijos institucijos bando viena kitos kantrybę, Kremlius nesnaudžia ir bando dar labiau sustiprinti savo įtaką Abchazijoje. Rengiama „Sutartis tarp Rusijos Federacijos ir Abchazijos Respublikos dėl bendradarbiavimo ir integracijos“ numato bendrą rusų ir abchazų gynybos bei teisėtvarkos pajėgų sukūrimą. Vienas iš svarbesnių sutarties punktų yra tai, kad Rusija ir Abchazija įsipareigoja ateiti viena kitai į pagalbą karinės agresijos atveju, todėl nenuostabu, kad Gruzijos prezidentas pasmerkė šią Kremliaus iniciatyvą – esą tai yra „šiurkštus žingsnis, nukreiptas prieš Gruzijos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“. Pasak jo, tokie susitarimai labai kenkia saugumo situacijai Juodosios jūros regione bei Kaukaze ir prieštarauja tarptautinių Ženevos taikos derybų sąlygoms.
O I. Garibašvilis, savo ruožtu, pabrėžė šios sutarties grėsmę ne Gruzijai, o abchazų tautai. „Šis susitarimas mums yra labai svarbus, nes man labai rūpi mūsų brolių abchazų ateitis ir likimas. Šio dokumento pasirašymas visų pirma grasina abchazų tapatybei“, – taip žurnalistams būsimą Abchazijos ir Rusijos sutartį komentavo Gruzijos premjeras.
Abchazija tikisi šią sutartį su Rusija pasirašyti iki šių metų pabaigos. Tai – neabejotinas spaudimas Tbilisiui, nes sustiprėjusi Rusijos įtaka ir pasižadėjimas ginti Abchaziją agresijos atveju Gruzijos šansus susigrąžinti Abchaziją į savo glėbį sumažina beveik iki nulio. Bet, kita vertus, tokie didžiosios kaimynės veiksmai turėtų suvienyti I. Garibašvilį ir G. Margvelašvilį ir jų abiejų dėmesį sutelkti į kompromisų, galinčių išplėšti Abchaziją iš Rusijos įtakos zonos, paiešką. O toks bendradarbiavimas, net jei ir nevirs stipria draugyste, neabejotinai turėtų sumažinti tarpusavio apsižodžiavimų.
Parengta pagal civil.ge, agenda.ge, dfwatch.net informaciją.
