Jungtinę Karalystę niokojančiuose potvyniuose yra teigiama pusė – pabaiga visuotiniam abejingumui klimato kaitai.
Didžiojoje Britanijoje drėgniausią per 250 metų sausį sekęs audringas vasaris atnešė kančias tūkstančiams žmonių. Potvyniai panardino po vandeniu milžiniškas sritis šalies pietvakariuose, taip pat pagrindinį geležinkelį pradangino tiesiai į jūrą, o Temzė užtvindė miestus bei aplinkinius kaimus.
Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnyba teigia, jog labiausiai tikėtina visų šių įvykių priežastis yra klimato kaita. Tačiau tarp žiniasklaidos ir politikos vyrauja nesusikalbėjimas. Tarp įvairiausių kaltinimų bei politinių taškų skaičiavimų, viena tema žiniasklaidoje buvo praktiškai nepastebima: ar tai yra kartus klimato kaitos kąsnis Didžiajai Britanijai?
Jau kurį laiką, sociologai buvo susidomėję potvynių bei kitų ekstremalių oro sąlygų poveikiu visuomenės požiūriui į klimato kaitą. Kadangi iki šiol klimato kaita buvo laikoma (ir toliau tebelaikoma) tolima ir nematerialia grėsmė žmonijai – ne čia, ne dabar ir ne mums, – europiečiams kalbėti apie tokias grėsmes pasirodė didelis iššūkis. Nuojauta sako, jog asmeniškai patirti klimato kaitos sukelti reiškiniai praplėš psichologiškai saugią antklodę, laikiusią šią problemą per ištiestą ranką. Tad, nenuostabu, kad tyrimai gana aiškiai nustatė ryšį tarp užtvindymo patyrimo ir kylančio susirūpinimo klimato kaita.
2011 m. publikuotame tyrime (Nature Climate Change, doi.org/dkpspz) žmonės, kurie gyvenamosios vietos buvo užtvindytos, išreiškė ne tik didesnį susirūpinimą klimatu, bet ir didesnį pasiryžimą sumažinti savo anglies pėdsaką. Kitame, neseniai atliktame Velso gyventojų tyrime, gyvenantys dabartinio potvynio užtvindytoje teritorijoje, buvo 10 procentų labiau linkę sutikti, kad klimato kaita jaučiama jau dabar.
Staigūs bei netikėti ekstremalūs įvykiai, tokie kaip potvyniai – niūrus priminimas, kad klimatas keičiasi. Tačiau net kasdieniai pokyčiai gali vaidinti svarbų vaidmenį formuojant nuomonę. Dviejų dešimtmečių JAV požiūrio analizė parodė aiškų bei nuoseklų ryšį tarp temperatūros pokyčių bei tikėjimo klimato kaitos tikrumu ir rimtumu. Su kiekvienu laipsniu, kuriuo metinė temperatūra pakildavo virš 12 ankstesnių mėnesių vidurkio, 7,6 procento dalimi padidėdavo žmonių tikėjimas, kad pasaulis šyla.
Taigi ar 2014-ųjų potvyniai sumažins visuomenės apatiją klimato kaitai?
Naujas tyrimas, paskatintas Stuarto Capsticko, rodo, jog dalis žmonių vis tiek bus nepajudinami – kadangi orai bus interpretuojami, remiantis egzistuojančiu įsitikinimu ir vertybėmis. Tyrimas susitelkė į klimato kaitos suvokimą per JK užgriuvusius 2011-ųjų šalčius, analizuojant apklausos rezultatus pagal politines pažiūras ir vertybes.
Tie žmonės, kurie yra labiau individualistai ir pritaria laisvos rinkos ekonomikos principams, dažniau buvo klimato kaitos skeptikai, ši grupė žmonių žemėjančią temperatūrą laikė įrodymu, kad pasaulis anaiptol nešyla. Tačiau trigubai daugiau žmonių staigią, chaotišką oro kaitą nurodė kaip besikeičiančio klimato įrodymą.
Ekstremalus oras laikomas galingu psichologiniu, kultūriniu bei politiniu filtru, kuriame yra puiki terpė kurtis sąmokslo teorijoms, komplikuojančioms situaciją. „Daily Mail“ – Didžiosios Britanijos laikraštis, garsėjantis savo skeptiškomis pažiūromis, pareiškė, jog potvyniai yra nuspėjami. Užuot kritikavę vyriausybę dėl to, kad ši neinvestuoja į prisitaikymą prie klimato kaitos, laikraštis pasirinko pažįstamą piktadarį – užsienio pagalbos biudžetą – ir teigė, jog jis turėtų būti skiriamas padėti potvynio aukoms.
Tuo tarpu mokslininkai, savaime suprantama, nenoriai skelbia priežastinius ryšius tarp bet kurio meteorologinio reiškinio sudėtingos dinamikos ir klimato kaitos. Galutinis įrodymas, kad toks oras yra klimato kaitos rezultatas, potvynių pavidalu yra tiesiai prieš mus. Tačiau be konkrečių bei nuoseklių pranešimų, tokių kaip, kad dar daugiau potvynių laukia Didžiosios Britanijos ir jei nebus atlikti ambicingi veiksmai dėl klimato kaitos, nėra garantijos, kad visuomenė pagaliau sutiks, jog klimatas vis dėlto keičiasi. Atsižvelgiant į tai, kad tokių darnių pranešimų nėra nė padujų, netikrumas bei skepticizmas toliau klesti.
Sociologas Robertas Brulle'is daugiau nei dešimtmetį nuosekliai tyrė JAV visuomenės nuomonę apie klimato kaitą, sujungdamas į viena įvykius nuomonę keičiančią įtaką. Brulle'io analizė nurodė stiprią “elito užuominų“ svarbą – t. y. signalus bei pranešimus, kuriuos žmonės gauna iš žiniasklaidos, politikų, bei kitų „aukštesnio lygio“ balsų. Ką jie sako svarbu, ypač tuomet, kai jie nieko nesako…
Nenuostabu, jog Didžiosios Britanijos valdžiai tylint, visuomenės susidomėjimas klimato kaita mažėjo. Vyrauja klimato tyla.
Adamas Corneris, publikuoto straipsnio autorius, savo ataskaitoje „Klimato informacija ir informacinio tinklas“ praėjusių metų pabaigoje teigė, jog diskusijoms dėl klimato kaitos reikia naujo faktų išdėstymo, kuris kurtų ryšį tarp klimato kaitos suvokimo ir paprastų žmonių. Klimato kaita darys įtaką daugumai visuomenės aspektų, tačiau ji vis dar įstrigusi gamtosaugininkų nišoje, lyg vien žaliesiems reiktų rūpintis dėl šiltesnio pasaulio pasekmių.
Užtvindytame Oksforde gyventojai surengė demonstraciją, kurioje kėlė paprastą klausimą: ar galime kalbėti apie klimato kaitą dabar? Aišku, pavėluotai – po to, kai tūkstančiai namų buvo sugadinti potvynių – klimato kaitos problema palaipsniui grąžinama į nacionalinį diskursą.
Medžiaga paruošta pagal tyrėjo Adamo Cornerio, Kardifo universiteto Psichologijos fakulteto mokslininko, kuris vadovauja projektui „Talking Climate project for the Climate Outreach and Information Network“, paskelbtą straipsnį.
