Nors kasmet iš baigusiųjų universitetus absolventų moterys sudaro apie 60 proc., tik 10 proc. stambių Europos kompanijų vadovų užima būtent jos. Tokia statistika kelia daug klausimų apie tai, ar tikrai moterys ir vyrai šių dienų visuomenėje turi vienodas galimybes.
Šiemet Kovo 8-ąją Tarptautinė moters diena buvo minima jau šimtąjį kartą ir ta proga Europos Parlamete Stasbūre buvo surengtas seminaras-konferencija „Moterys ir lyderystė“. Konferencijos rengėjų teigimu, minint tokią simbolinę dieną, svarbu apžvelgti moterų situaciją Europos Sąjungos šalyse, paanalizuoti, kokie pokyčiai džiugina ir kokias problemas dar reiktų išspręsti.
Europa seka Norvegijos pavyzdžiu
Daug diskusijų Europoje kelia ir moterų padėties priimant svarbius politikos sprendimus ir situacijos darbo rinkoje klausimai. Konferencijos metu daug dėmesio buvo skirta galimų kvotų, kuriomis būtų siekiama privalomo vienodo atstovavimo moterims ir vyrams, o taip pat rinkimų apribojimo pagal lytį taikymo, įvedimo temai. Tokias diskusijas ypač paskatino atliktų tyrimų duomenys, kad moterys ganėtinai pasyviai dalyvauja priimat politinius, visuomenei aktualius sprendimus, tad būtina ieškoti priemonių, kaip suaktyvinti šį procesą.
Moters vaidmens klausimas aktualus ne tik politikoje, bet ir versle. 2008-aisais Norvegija priėmė nutarimą, kuriuo remiantis stambiosios kompanijos, sudarydamos savo darbuotojų grupes, turi atsižvelgti į tai, kad tarp kompanijos darbuotojų būtų ne mažiau keturiasdedišmt procentų ir kitos lyties atstovų, nuo tada moterų aktyvumas verslo sektoriuje išaugo nuo 25 proc. iki 40 proc.
Moterų pasyvumas – neišnaudotas potencialas
Šiuo metu Norvegijos pavyzdžiu ketina pasekti Prancūzija, Ispanija ir Vokietija, o Europos Komisija ketina svarstyti galimybę tokį nutarimą priimti visoje ES.
„Kompanijose, kur dirba daug žmonių – vyrų ir moterų, darbuotojų klaidos suvokiamos vienaip, o tose kompanijose, kur kurios nors lyties atžvilgiu persvara nelygi – vidinės įtampos jaučiama daugiau. Įsivaizduokite kompaniją, kur dirba dirba daug žmonių, tai nesėkmės atveju sakoma, kad „susimovė kažkas“, o jei kompanijoje dirba daug vyrų ir viena moteris ir ta moteris padarė klaidą... Buvo ir bus žmonių, kurie daro klaidų, bet klausimas, kaip mes tai suvokiame“, - kalbėjo Žaliųjų grupės vadovė Rebeka Harms.
Kvotų įvedimui pritariančių politikų teigimu, Europos šalyse nėra tinkamai išnaudojamas potencialas, kurį turi politikoje ir aktualių sprendimų priėmime pasyviai dalyvaujančios moterys.
Europos Parlamento viceprezidentė Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, kalbėdama apie galima kvotų įvedimą, sakė: „Žinoma, labai svarbu atsižvelgti ir į pačių kompanijų specifiką. Gal kai kuriose Europos šalyse šių kvotų net neprireiktų, bet labai svarbu, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos progresui. Verslo sektorių reikia paskatinti, kad vyktų tam tikra saviregulacija, žinoma, niekas per naktį nepasikeis, bet pozityvius pokyčius reikia skatinti nuolat.“
Ne visos moterys siekia karjeros
Tiesa, ne visi Europos parlamento nariai tokiai idėjai pritaria. Europos parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vadovė Eva Britt Svensson, kalbėdama apie galimų kvotų įvedimą, sakė: „Kvotomis pagrįstos taisyklės man panašios į antibiotikų vartojimą: visi žino, kad antibiotikus šiaip sau gerti pavojinga, bet kai labai rimtai susergama – labai džiaugiamasi, kad tokių vaistų yra. Siekiant aukšto posto turėtų labiausiai imponuoti kompetencija ir patirtis. Švedijoje turėjo geografines kvotas, taip buvo stengiamasi, kad kiekvienas regionas būtų atstovaujams tinkamai, deja, visuomet likdavo nelabai patenkintų“.
Nepritariantys kvotų įvedimui politikai dažnai argumentuoja, neva, pačios moterys nenori palikti šeimos ir daugiau laiko skirti darbui, o visuomenės pareiga suprasti tokį jų pasirinkimą. Dar vienas svarus argumentas, kodėl tokia lyčių lygybės skatinimo politika gali būti pragaištinga yra tai, kad, sudarius atitinkamas kvotas, gali paprasčiausiai nebūti kuo jų užpildyti ir šios strategijos rengėjai atsidurs savo pačių spąstuose.
Kodėl vyrai kalti dėl ekonomikos krizės?
Konferencijos metu nuskambėjo nemažai šmaikščių replikų apie lyčių santykius ir galimybes, viena tokių – pasakymas, kad dėl prieš dvejus metus sukeltos pasaulio ekonomikos krizės kalti yra tik vyrai, mat bankų sektoriuje, kur ir buvo priimti netinkami sprendimai, susprogdinę pasaulio ekonomikos burbulą ir sukėlę rimtą bankų griūtį Jungtinėse Amerikos Valstijose, daugiausiai lemiamų sprendimų priima vyrai.
Po šia šmaikščia ironija buvo paslėptas dar vienas diskusijos aspektas – visuomenė dažnai mano, kad moterys neturi ko pasiūlyti, bet sociologų atlikti tyrimai rodo priešingai: kompanijos, kuriose aukštas pareigas užėmė moterys, ne tik dirbo pelningai ir vykdė tikslingą plėtrą, bet ir sugebėjo itin sėmingai įvesti į rinką naujų produktų. Kaip vieną didžiausių moterų vadovių privalumų specialistai išskiria gebėjimą rasti visuomenei priimtiniausią sprendimą ir mokėjimą į situaciją pažvelgti iš vartotojo pusės.
Kaip planuoja karjerą azijietės ir vakarietės?
Konferencijoje taip pat buvo pristatyti palyginamojo tyrimo, kaip savo karierą planuoja ir vertina moterys iš Azijos ir moterys iš Vakarų šalių, rezultatai. Tyrimo metu buvo apklausiamos moterys iš Vakarų šalių bei Kinijos, o gauti atsakymai palyginti.
Tiek azijietės, tiek vakarietės akcentavo, kad labai svarbu įgyti aukštą kvalifikciją ir tuomet integruotis į darbo rinką, bet respondenčių nuomonės išsiskyrė prakalbus apie tolesnį karjeros planavimą: azijietės aiškiai pabrėžė, kad siekia itin gero posto, nori būti lyderės, o vakarietės moterys patikino, kad taip pat turi tokių tikslų, bet nenorinčios už tai mokėti šeimyninio gyvenimo kaina.
Įdomu tai, kad apkausoje dalyvavusios kinės norodė, kad karjeros planai niekaip nepaveiks jų noro turėti vaikų. Tuo tarpu vakarietės, nors ir baigia studijas universitetuose, tolesniu karjeros planavimu rūpinasi mažiau ir ryžtasi daugiau dėmesio skirti šeimos gyvenimui.
Tokius mąstymo skirtumus, pasak specialistų, lemia ir visuomeninė santvarka. Kinijoje įprasta, kad vaikus padeda užauginti seneliai, tad daugėja atvejų, kai abu tėvai turi gerai apmokamus darbus skirtinguose miestuose, o vaikais rūpinasi kiti šeimos nariai. Toks šeimos susiskaidymas kinų kultūroje suvokiams kaip natūralus procesas, tėvų pastanga užtikrinti vaikui geresnę finansinę ateitį. Tuo tarpu Vakarų šalyse moterys dažnai patiria tam tikrą spaudimą, kuris paskatina jas atsisakyti profesinių ambicijų dėl šeimyninių interesų.
