Keletą metų iš eilės yra keliamas klausimas, ar Lietuvai nederėtų legalizuoti prostitucijos ir bent tokiomis priemonėmis ištraukti dalį prostitucija užsiimančių moterų iš taip vadinamo pogrindžio. Šis aštrus klausimas, prieš kurį yra itin aršiai nusiteikę bažnyčios atstovai, dar kartą paliestas Seime, kur diskutuota apie kovos su prekybos žmonėmis ir prostitucijos situaciją.
Išeitų į naudą
Lietuvos Caritas atstovė Kristina Mišinienė kalbėdama apie prostitucijos problemas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad prostitucija ir prekyba žmonėmis nėra tapatūs dalykai: „Dalis specialistų tvirtina, kad apskritai nėra savanoriškos prostitucijos. Bet juk tai toli gražu prasilenkia su realybe. Toks teiginys yra didelis iššūkis šaliai. Apskritai, kokios gali būti teisės, kai moterys užsiimančios prostitucija yra baudžiamos, o jų paslaugas perkantys asmenys išneša sveiką kailį. Todėl natūraliai susidarė prostitucija užsiimančių moterų ir merginų socialinė atskirtis.“
K. Mišinienė pridūrė, kad šiandien Lietuvos visuomenė pasiekė tą brandos lygį, kai būtų galima atleisti parsidavinėjančius žmones nuo atsakomybės. „Kitos išeities šiuo metu nematyti. Reikia ryžtis šiam drąsiam sprendimui, kurį priėmus, manau, nustebtume pamatę, koks didelis skaičius su prostitucija susijusių asmenų išlįs į dienos šviesą. Svarbiausia, kad tai nebebus nelegalu. Kol kas atviras klausimas, ar pačiai Lietuvai tai išeitų į naudą. Bet, asmeniškai pati, abejonių dėl to neturiu“, – užtikrintai kalbėjo K. Mišinienė.
Lietuvos Carito atstovė piktinosi, kad kasmet Lietuvoje yra nubaudžiami keli šimtai moterų, o jų paslaugas perkančius klientus, kuriems buvo pritaikyta atsakomybė, galima suskaičiuoti kone ant dviejų rankų pirštų: „Tai kur ta garsiai skelbiama teisybė? Gal mes su tuo pačiu entuziasmu, kuriuo gaudome prostitutes, galime persekioti ir klientus bei sutenerius? Tuomet pasiektume, greičiausia, dar geresnių rezultatų. Keista, kad niekas iki šiol nesugalvojo, kaip Lietuvoje derėtų bausti sekso paslaugas perkančius klientus. Atrodo, greičiau į kosmosą nuskrisime, nei nubausime prostitucijos vartotojus.“
Vaikai linkę pokštauti
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro programos „Prieš prekybą žmonėmis“ koordinatorė Martina Gerybė savo ruožtu ridūrė, kad jai tenka daug bendrauti su moksleiviais, kuriems vesdama paskaitas stengiasi sulaužyti vyraujančius stereotipus. Atrodo, kad kalbos apie tykančius pavojus kartais vaikams atsimuša tarsi žirniais į sieną. Maža to, vaikai linkę juokauti prostitucijos ir prekybos žmonėmis klausimais. Anketose jie užpildo, kad „parsiduoda patys“, jog „moka kelis šimtus litų už paslaugas“ ir panašiai."
Anot M. Gerybės, pabendravus su mergaitėmis aiškėja, kad jos yra šventai įsitikinusios, jog joms taip niekada nenutiks. „Vaikai į šią problemą žiūri pro naivumo prizmę. Būtent tokiomis patikliomis asmenybėmis po kurio laiko ir yra pasinaudojama. Todėl norisi dar kartą akcentuoti švietimo svarbą. Galbūt pastoviai kaldami į vaikų galvas, kas yra blogai ir kur slypi pavojai, pasieksime teigiamų rezultatų“, – pabrėžė M. Gerybė.
Lietuvos specialistei antrino Švedijoje veikiančio Socialinių paslaugų centro darbo su prostitucijos aukomis padalinio socialinė darbuotoja Ulrika Paleus: „Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad į prostituciją įtraukiami vis jaunesni asmenys. Skaudu, tačiau ta riba jau nusileido iki keturiolikmečių. O tai yra didelė problema. Todėl dirbame, siekdami užkirsti kelią prostitucijai ir norėdami pakeisti niūrias tendencijas“, – Švediją užgriuvusius iššūkius trumpai apibūdino U. Paleus.
