Nors dar prieš keletą mėnesių daug kam galėjo atrodyti, kad Lietuvos rinktinė yra amžiams pasmerkta vilktis tarp autsaiderių, įspūdingas jos startas atrankoje į 2010-ų metų pasaulio futbolo čempionatą ne tik užtildė visus kritikus, bet ir pažadino sirgalių viltis pirmą kartą istorijoje išvysti mūsų šalį geriausiųjų elite. Ar tai realu?
Lietuvos rinktinė po pirmų ketverių atrankos rungtynių yra viena iš 7-os grupės lyderių, o tokio gero jos pasirodymo nesitikėjo ne tik paprasti mirtingieji, t. y. fanai, bet ir futbolo specialistai bei treneriai. Kokios tokio sėkmingo starto priežastys, ar po žiemos pertraukos lietuvių žaidimas ir rezultatai nesuprastės ir kokie lietuvių šansai iškovoti kelialapį į 2010-ais metais Pietų Afrikos Respublikoje vyksiančias planetos pirmenybes?
Apie visa tai - išskirtiniame portalo „Balsas.lt“ interviu su LFF prezidentu Liutauru Varanavičiumi ir Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Jose Couceiro asistentu Vitalijumi Stankevičiumi.
Startas – beveik idealus
- Kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą pirmose ketveriose atrankos į 2010-ų metų pasaulio futbolo čempionatą rungtynėse. Ar galima jį vadinti idealiu?
L. Varanavičius: - Na, idealus startas būtų, jei dabar savo sąskaitoje turėtume visus 12 taškų, bet turbūt visi sutiks, kad rinktinės parodytas žaidimas viršijo visus lūkesčius, o tie devyni taškai yra daugiau nei galima buvo tikėtis.
Vis dėlto man kyla ir atsargių apmąstymų, nes matėme, kaip rinktinei, netekus kelių pagrindinių žaidėjų, buvo sunku Serbijoje. Taigi džiūgauti ar žvelgti toli į ateitį dar anksti.
V. Stankevičius: - Atvirai sakant, niekas nesitikėjo tokio gero starto. LFF buvo iškėlusi ir taip aukštą tikslą – iškovoti septynis taškus, o mes iškovojome net devynis. Taip, skaudžiai pralaimėjome Serbijai, bet tai ne tragedija, juk ne tokios komandos pralaimi. Štai portugalai draugiškame mače nuo Brazilijos rinktinės prasileido net šešis įvarčius, ir nieko. O kas būtų, jei mes taip pralaimėtume?
Reikia pripažinti, kad su burtais mums visada nesiseka – nuolat patenkame į labai stiprias grupes, bet niekam juk nepasiskųsi, reikia kovoti su tuo, ką gauni. Tai ir kovojam. Dar kartą pasikartosiu, kad nors viduje ir patys galbūt nesitikėjome tokių gerų rezultatų, bet kiekvienoms rungtynėms nusiteikiame tik laimėti.
„Atėjo laikas pergalėms“
- Kas lėmė tokį gerą ir daug kam netikėtą rinktinės startą – naujas treneris, pagaliau į mūsų pusę atsisukusi fortūna, tai, kad varžovai neįvertino Lietuvos rinktinės, ar kitos priežastys?
L. Varanavičius: - Staiga niekas neatsirado. Realiai viskas jau ir anksčiau ėjo ta kryptimi, tik trūko stabilumo – po laimėtų rungtynių būdavo patiriamo skaudžios nesėkmės. Akivaizdus rinktinės progresas pasirodė jau praėjusios atrankos pabaigoje, kai buvo įveikta Ukraina, Gruzija.
Net ir pralaimėtose rungtynėse žaidimas buvo jau visai kitoks. Juk taip, kaip šiemet žaidėme su Rumunija, mes žaidėme ir pirmajame draugiškų rungtynių prieš Rusiją kėlinyje. Nesvarbu, kad tada rezultatas buvo 1:4, bet žaidėme kaip lygūs su lygiais.
Be abejo, prisidėjo ir optimisto trenerio atėjimas. Portugalas Jose Couceiro kiekviename mače iš savo auklėtinių reikalauja tik pergalių ir tai, kaip matome, duoda vaisių.
V. Stankevičius: - Mūsų dabartinė komanda sudaryta iš ne pirmus metus kartu žaidžiančių futbolininkų – dauguma jų yra pažįstami dar iš žaidimo jaunimo rinktinėje laikų. Be to, rinktinės pagrindą sudaro legionieriai, t. y. užsienio klubams atstovaujantys futbolininkai. Mūsiškiai žaidžia ir Škotijoje, ir Italijoje, ir Rusijoje, todėl ten įgyta patirtis taip pat nemaišo.
Manau, kad trenerio liesti nereikia. Taip, kiekvienas strategas atsineša kažką naujo, bet, patikėkite manimi, daug trenerių dirbo, kad būtų pasiektas toks rezultatas. Kantriai ėjome į priekį milimetras po milimetro, kol pasiekėme metrą. Taigi dabar atėjo laikas pergalėms.
Pagrindinis rinktinės ginklas – komandinis žaidimas
- Ką išskirtumėte iš dabartinės rinktinės žaidėjų kaip lyderius? Kokios yra stipriosios Lietuvos nacionalinės komandos pusės?
L. Varanavičius: - Manau, kad nieko išskirti nereikėtų. Mūsų rinktinės pagrindinis koziris – visa komanda. Kolektyvas labai draugiškas, kiekvienas kovoja ne tik už save, bet ir už kitą. Nėra jokių pasiskirstymų tarp vyresnių ir jaunesnių ar geresnių ir blogesnių. Visi siekia vieno tikslo ir tai daro kartu.
V. Stankevičius: - Tai ne vieno Petro, Juozo ar Kazio nuopelnas, o visų. Visi mūsų rinktinės žaidėjai yra vienminčiai, todėl turime labai gerą kolektyvą. Pagrindinė mūsų smogiamoji jėga – komandinis žaidimas.
Taip, kiekvienoje grandyje yra savi lyderiai, kurie galbūt ir tempia komandą, bet be kitų futbolininkų pagalbos, jie vieni nieko gero nepasiektų.
Noriu pasakyti, kad ir Lietuvos futbolo federacija rinktinei dabar sudaro kone idealias sąlygas dirbti: rengiamos stovyklos užsienyje, užsakomi geriausi viešbučiai ir t. t. Taigi žaidėjams belieka rūpintis vieninteliu dalyku - savo žaidimu.
„Reikia žiūrėti į save, o ne į varžovus“
- Ar po žiemos pertraukos Lietuvos rinktinei žaisti nebus kur kas sunkiau, nes varžovai į mus žiūrės jau daug rimčiau ir iki smulkmenų išstudijuos taktiką?
L. Varanavičius: - Nesakyčiau, kad mus ir anksčiau kas labai nuvertino. Taip, dabar pažiūrėję į turnyrinę lentelę, jie kur kas labiau vertins Lietuvą, bet dabartinė situacija grupėje turėtų slėgti ir jaudinti ne mus, o kaip tik mūsų varžovus, nes jiems didėja spaudimas.
Tuo tarpu mes nelabai turime ką ir prarasti – nepasiseks, tai nepasiseks. Svarbiausia, surinkti savo taškus ir tiek.
V. Stankevičius: - Dabar esame geroje vietoje, todėl natūralu, kad priešininkai į mus žiūrės kiek kitaip. Vis dėlto Europoje jau seniai kepurėmis nebeužmėtysi nieko ir visi tai supranta, todėl nemanau, kad ir mūsų pozicija ką nors pakeis. Reikia žiūrėti į save, o ne į varžovus.
Iki kitų rungtynių liko keturi mėnesiai – labai daug laiko. Dar neaišku, kurie futbolininkai bus sveiki ir galės žaisti, o kurie negalės. Jei vyrus nuteiksim pergalei, jiems pasikeitęs varžovų požiūris mažiausiais rūpės.
Draugiškų rungtynių rezultatai - teigiami
- Kaip vertinate paskutinių draugiškų rungtynių rezultatus ir ar nemanote, kad galbūt reikėjo žaisti su stipresnėmis rinktinėmis?
L. Varanavičius: - Stipresnių varžovų nereikėjo, nes norėjome išbandyti ne rinktinės pagrindą, o artimiausią rezervą. Buvo svarbu nepralaimėti tų rungtynių, kad rinktinėje būtų išsaugotos geros nuotaikos ir optimizmas.
V. Stankevičius: - Be abejo, norėjosi žaisti su stipriomis komandomis, bet yra visokių papildomų niuansų – klubų, žaidėjų reikalai ir kita. Be to, norėjome patikrinti savo rezervą, pažiūrėti, ką turime. Rezultatus vertinu teigiamai – įmušėm įvarčius tiek iš standartinės padėties, tiek iš žaidimo. Gal kiek nesusitvarkėme tik gynyboje, bet patys matėte, kokiose aikštėse teko rungtyniauti.
- Ar jau aišku, su kuo Lietuvos rinktinė žais draugiškas rungtynes pavasarį ruošdamasi atrankos ciklo dvikovoms su Prancūzija?
V. Stankevičius: - Esame numatę, kad žaisime su Slovakijos rinktine, tačiau dar derinamos paskutinės detalės. Rungtynės bus žaidžiamos ne Lietuvoje ir ne Slovakijoje, o Ispanijoje arba Portugalijoje, nes ten šilčiau ir tokiu metu bus daug geresnė aikščių kokybė.
Svarbiausi mačai – su Prancūzija
- Prancūzai pavasarį vyksiančioms dvejoms rungtynėms su Lietuvos rinktine ruošis draugiškame mače su Argentina. Ar Lietuvai artimiausi du mačai su Prancūzijos komanda ir bus patys svarbiausi šioje atrankoje, ar visgi vienodai svarbios visos likusios rungtynės?
L. Varanavičius: - Na, komandos draugiškas rungtynes dažniausiai derina ir renkasi pagal būsimų varžovų žaidimo stilių, todėl jeigu prancūzai pasirinko Argentiną, tai šį tą pasako apie jų nuomonę apie Lietuvos rinktinę ir jos jėgą.
Atrankoje Lietuvai liko 6-erios rungtynės ir visos jos bus svarbios. Manau, kad serbai kol kas yra visa galva aukštesni už visas kitas komandas ir turi geriausias pozicijas kovoje dėl kelialapio į Pasaulio futbolo čempionatą. Taigi jei serbai pabėgs toli į priekį, antros vietos likimą nuspręs likusios rinktinės, kurios dar tikrai praras taškų kovoje viena prieš kitą.
V. Stankevičius: - Be jokios abejonės, dvi akistatos su vienais grupės favoritų prancūzais bus labai svarbios ir sieksime per jas bent kažkiek papildyti savo taškų kraitį. Tai nebus lengva, nes pažiūrėkite, kokios dabar formos jų puolėjai. Kas muša įvarčius Londono „Chelsea“ ekipoje? – N. Anelka. Kas žiba „Barcelona“ klubo puolime? – T. Henry. Kas yra Liono „Olympique“ lyderis? – K. Benzema.
Taigi nebus bėda, jei atimti iš prancūzų taškų mums ir nepasiseks, nes grupė apylygė ir dar turėsim nemažai mačų, per kuriuos galėsime pataisyti savo padėtį.
Tiesa, lengvų varžovų nebus, nes ir tie patys Farerų salų futbolininkai taškų lengva ranka nedalina niekam – austrai jų visai nesugebėjo įveikti, o rumunai šiaip ne taip įmušė vieną įvartį.
Stebuklas gali ir įvykti
- O ar Lietuvos futbolo gerbėjai jau gali pradėti tikėtis, kad gal pagaliau mūsų rinktinė pirmą kartą per visą istoriją pateks į Pasaulio futbolo čempionatą?
L. Varanavičius: - Galiu pasakyti tik tiek, kad mes to ir siekiame, o spėlioti ar tuo labiau dalinti pažadų nenorėčiau.
V. Stankevičius: - Galime tikėti, kad turime tokį šansą. Šansas tikrai yra ir rinktinės vyrai tai puikiai supranta. Tokios geros progos artimoje ateityje gali ir nebepasitaikyti, todėl dėsime visas pastangas, kad stebuklas įvyktų.
Dabar futbolininkai į Lietuvą atvažiuoja ne į savo namus giminių lankyti, o į rimtas treniruotes sunkiai dirbti ir tobulėti, taigi tai rodo, kad visko gali būti ir kad gal pagaliau mums pasiseks.
- Ar LFF yra numačiusi skirti premijas Lietuvos rinktinei už patekimą į Pasaulio čempionatą? Kokios jos dydžio?
L. Varanavičius: - Premijos rinktinei tikrai yra numatytos. Jei Lietuva patektų į Pasaulio futbolo čempionatą, rinktinei bus skirta apie trečdalis visų LFF per metus iš UEFA gaunamų lėšų - tai būtų apie 5 milijonus litų, tačiau net jei lietuviai grupėje liktų antri ir atkrintamosiose pralaimėtų, jiems už šalies garsinimą taip pat būtų skirta nemažai pinigų.
Kiek konkrečiai, negaliu pasakyti, nes viską lems, su kokiu varžovu tose atkrintamosiose tektų žaisti. Jei mūsiškiams burtai lemtų kokią Anglijos rinktinę, Lietuvos komanda galėtų tikėtis panašiai tų pačių 5 milijonų litų, o jei kokią Čekiją, tada kur kas mažiau, nes už transliavimo teises gautume nedaug pinigų.
- Ačiū už pokalbį.
