Naftos kartelis OPEC per aukščiausio lygio susitikimą Orane (Alžyras) naftos gavybą nuo sausio 1 dienos nutarė sumažinti maždaug 2 mln. barelių per dieną. Bendras gavybos sumažinimas bus 2,2 mln. barelių, o tai sudaro 2,5–3 proc. visos pasaulio naftos gavybos. Taip tikimasi pažaboti naftos kainų nuosmukį – nuo 147 JAV dolerių už barelį liepą iki 44 dolerių dabar. Laikraštis „The Financial Times“ rašo, kad, rugsėjį ją sumažinus 2 mln. barelių, nuo Naujųjų metų jos gavyba iš viso kris 4,2 mln. barelių.
Šio iniciatyvos autorė – didžiausia pasaulio naftos eksportuotoja Saudo Arabija, kuri parodė pavyzdį – sumažino klientams tiekiamos naftos kiekį dar prieš Orano susitarimą dėl gavybos mažinimo.
Tačiau, kaip pažymi britų finansų dienraštis, ir šis OPEC sprendimas sumažinti tiekimą dar nepaveikė rinkos, kaip prognozavo daugelis ekspertų. Mat jau anksčiau planuojant esamas kainas iš esmės buvo atsižvelgta į gavybos mažinimą. Nepaisant šio sprendimo, JAV biržose naftos kainos nukrito žemiau psichologiškai svarbios 40 dolerių už barelį ribos.
Kaip ir 1998 m., kartelis pakvietė šalis, neįeinančias į OPEC, sumažinti eksportą 600 tūkst. barelių. Saudo Arabija tai padarė dar prieš organizacijos susitikimą, o ne OPEC narės Meksika ir Norvegija atvirkščiai – atsisakė imtis bendrų veiksmų.
Norėdama išlaikyti esamas naftos kainas ir nenuskurdinti savo biudžeto, Rusija sutiko 2009 m. sumažinti jos gavybą iki 320 tūkst. barelių per parą. Apie tai per aukščiausio lygio OPEC susitikimą Alžyre pareiškė Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas. Buvo manoma, kad tai padės pakelti kainas pasaulinėje rinkoje, taip pat ir Rusijoje.
Azerbaidžanas nutarė palaikyti didžiausius pasaulio naftos eksportuotojus ir sumažins gavybą šalyje 300 tūkst. barelių per parą. Tai įvyktų tuo atveju, jei OPEC taip pat sumažintų gavybą, pranešė šalies pramonės ir energetikos ministras Natikas Alijevas. I. Sečinas atkreipė dėmesį į svarbią detalę: nukritus naftos kainoms, sumažės investavimas į jos gavybą, o tai savo ruožtu dar labiau sumažins eksportą.
Jis taip pat atsakė į kartelio pasiūlymą dėl Rusijos prisijungimo prie OPEC. Pasak I. Sečino, Rusija pasirengusi tapti nuolatine stebėtoja kartelyje. Be to, šalys susitarė dėl bendros grupės, leisiančios pagerinti kartelio ir Rusijos pozicijų koordinavimą, sukūrimo. Tad apie visišką Rusijos prisijungimą prie OPEC kol kas nekalbama.
Bet Paryžiaus „Le Monde“ perspėja, kad kvietimas į OPEC prisijungti Rusijai, Meksikai ir Norvegijai „sukeltų naftos kartelio kakofoniją“. Tuomet dar sunkiau būtų susitarti, kaip reguliuoti ir subalansuoti pasaulines naftos kainas. Jau dabar, rašo laikraštis, paaštrėjo prieštaravimai tarp Saudo Arabijos ir Venesuelos, nes pastaroji kartu su Iranu yra griežtų priemonių šalininkė, ypač kai kalbama apie JAV diktatą pasaulio ekonomikoje.
Iš tikrųjų šiokį tokį susidomėjimą stoti į OPEC rodo tik Rusija, kurios ūkis labai priklauso nuo naftos ir dujų eksporto. Grenoblio mokyklos profesorius Yugas Poissonier savo pranešime tvirtina, kad Rusija, kuri kada nors gali tapti OPEC lydere, nesibodės „naftos ginklą“ nukreipti prieš kaimynus, o tai nesuderinama su OPEC chartija ir net su Saudo Arabijos, kuri savaip regi kartelio plėtros perspektyvas, principais.
Maskvos analitikai mano, kad vienaip ar kitaip naftos gavybos kritimas 4 proc. įvyks net be vyriausybės įsikišimo ar OPEC prašymo. Mažos naftos kompanijos jau keletą mėnesių dirba nuostolingai ir yra pasiekusios pradinę nemokumo stadiją. Iki gruodžio 25 d. jos turi sumokėti metinius mokesčius, todėl bus kreiptasi į Rusijos finansų ministeriją prašant atidėti mokėjimus. Jos neturi būtinų 105 mln. dolerių, ir jei ministerija jų nepalaikys, kitais metais įmonės, išgaunančios 40 tūkst. barelių per dieną, sustos.
Šiuo metu Rusijoje veikia daugiau kaip 150 mažų naftos gavybos įmonių, išgaunančių nedidelį kiekį – apie 20 mln. barelių naftos per metus, tai yra apie 4 proc. visos Rusijoje išgaunamos žaliavos. Kai kurios įmonės Orenburgo, Samaros srityse, Totorijoje ir Komijoje jau sustojo, naftos nepumpuoja tos verslovės, kurios išgaudavo vos 2 tonas naftos per parą.
Kita vertus, didžiosios kompanijos tokiu atveju ketina pradėti savo aktyvų konsolidaciją – jos supirkinės mažų įmonių akcijas, kitaip sakant, per naftos sektorių Rusijoje nusiris galinga bankrotų banga.
Ar tokiomis sąlygomis tikslinga į OPEC kviesti Rusiją, klausia laikraštis „The New York Times“. Atsakymo reikia ieškoti kantriai ir skaičiuojant: kas bus, jei naftos barelio kaina nukris žemiau kaip 30–32 dolerių už barelį, ko reikia imtis, jei ji kainuos tiek pat kaip dabar – apie 40 dolerių, o kaip elgtis, jei staiga vėl kils, kartu patempdama naftos sektoriaus akcijų kainas ir net automobilių pramonę…
Klausimų daug, ir OPEC siūlymas į kartelį kviesti Rusiją, kurios biudžeto pajamos apie 60 proc. priklauso nuo naftos eksporto, yra rizikingas žingsnis, galintis sukelti dar didesnę ekonominę ir politinę sumaištį pasaulio rinkose.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
