Gerda BELOKOPYTOVA
Nedarbo lygis Lietuvoje yra išties didelis, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo naujas priemones, kurių tikslas – skatinti bedarbių norą susirasti darbo įstaigą. Taip pat siūloma dar viena priemonė – aktyvesnis gyventojų įsitraukimas į daugiabučių renovacijos procesą.
Statistika
2012 metų sausio 1 dieną Lietuvoje įregistruota 210 tūkst. bedarbių, iš kurių 22,5 proc. gauna socialines pašalpas. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriaus duomenimis, Šilutės savivaldybėje tuo metu įregistruota 4 167 bedarbiai. Iš viso per 2012 metus Šilutės darbo biržoje įregistruoti 7 925 asmenys, ieškantys darbo, o iš jų net 5 675 – bedarbiai, 1 402 jauni žmonės. Pagal pateiktus skaičius matoma, kad įdarbinti 2 893 asmenys.
Remiantis Klaipėdos teritorinės darbo biržos skaičiais, Šilutės savivaldybėje per 2013 metų sausio mėn. įregistruota 805 bedarbių, o mėnesio pabaigoje iš viso jų buvo 4 395. Yra žinoma, kad 1 881 (42,8 proc.) įregistruota moterų ir 2 514 (57,2 proc.) vyrų.
Iš šių asmenų į aktyvios darbo rinkos priemones nusiųsta tik 56 asmenys, per 2013 metų sausio mėn. įdarbinta 212 asmenų. Šilutės rajone nustatytas 16,3 proc. nedarbo lygis.
Numatomas pašalpos gavimo termino trumpėjimas
Remiantis įstatymu, nedirbantis, darbo biržoje stovintis asmuo paramą gauna 36 mėnesius ir tik po šio termino parama pradedama mažinti. Šiuo metu siekiama, kad socialinę pašalpą nedirbantysis gautų tik 12 mėnesių ir praėjus šiam terminui ji palaipsniui būtų mažinama kiekvieną mėnesį po 10 proc.
Šiuo pakeitimu norima skatinti bedarbius labiau domėtis darbo biržos jiems siūlomomis veiklomis, t. y. perkvalifikavimo programomis, viešaisiais darbais ir kt.
Vidutinės pajamos galės viršyti 20 proc.
Šiuo metu dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai valstybės remiamų pajamų dydis – 350 Lt vienam asmeniui – viršijamas vos keliais litais. Tokia šeima, remiantis šiuo metu Lietuvoje galiojančiu įstatymu, socialinės paramos negauna. Pakeitus šią sistemą savivaldybė galės įvertinti šeimos situaciją ir turės teisę skirti socialinę pašalpą tokiai šeimai, kurios vidutinės pajamos bus didesnės 20 proc. (70 Lt).
Kompensacijos už šildymą
Šiuo metu kompensacija už šildymą yra mokama tik tuomet, kai žmogus yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą tokiame būste, kuris yra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos. Jei bus priimtos siūlomos pataisos, tuomet savivaldybės pačios turės galimybę įvertinti ir pačios galės spręsti, ar žmogui suteikti kompensaciją, ar ne.
Taip pat numatomas sąlygų keitimas ir kompensacijų už būsto šildymą tuo atveju, kai būsto šeimininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant spendimus dėl daugiabučio namo atnaujinimo. Būsto šeimininko atsisakymo atveju šildymo ir karšto vandens kompensacija bus mažinama 50 proc., o kito šildymo sezono metu visiškai nebeteikiama trejus metus. Tokiu būdu siekiama keisti būtų šeimininkų požiūrį, stengiamasi, kad jie noriai modernizuotų savo gyvenamąjį namą ir taip būtų mažinamos šildymo išlaidos.
Šiuo metu šis įstatymo projektas pateiktas derinimui ir gavus pastabas bei atsižvelgus į jas bus teikiamas svarstyti Vyriausybei, o sulaukus jo pritarimo – Seimui.
